AP-BNS
Kai kurios didžiausios Holivudo žvaigždės vyksta į Italijos Venecijos miestą, kur trečiadienį prasidės 83-iasis Venecijos kino festivalis.
Toliau apžvelgiame viską, ką reikia žinoti apie šį festivalį, „Oskarų“ prognozes ir jo svečius.
Venecijos kino festivalis kliaujasi žvaigždžių galia
Tai vienas prestižiškiausių kino festivalių pasaulyje, nusileidžiantis tik Kanų festivaliui, ir techniškai seniausias. Venecijoje tikėtina išvysti ryškiausias kino žvaigždes, ten rodomi vieni geriausių tarptautinio kino filmų, o dažnai renginys turi įtakos ir kovai dėl „Oskarų“.
Kino festivalį 1932 metais kaip nekonkursinį renginį įsteigė Venecijos bienalė, jame buvo rodomi tokie filmai kaip „Didysis viešbutis“ (Grand Hotel) ir „Tai atsitiko vieną naktį“ (It Happened One Night).
1935-aisiais nuspręsta jį paversti kasmetiniu renginiu. Įtarimai, kad festivalis pasidavė fašistinei įtakai, po 1938 metų renginio paskatino įsteigti Kanų kino festivalį kaip alternatyvą.
„Auksinio liūto“ apdovanojimas, kokį jį žinome šiandien, buvo pristatytas tik 1949 metais.
„Rasiomonas“ (Rashomon) laimėjo pagrindinį prizą 1951-aisiais, o tarp kitų nugalėtojų festivalio istorijoje yra „Dienos gražuolė“ (Belle de jour) 1967 metais, „Iki pasimatymo, vaikai“ (Au revoir les enfants) 1987 metais, „Kuprotas kalnas“ (Brokeback Mountain) 2005 metais, „Kažkur tarp ten ir čia“ (Somewhere) 2010 metais, „Prasti reikalai“ (Poor Things) 2023 metais ir praėjusiais metais – „Tėvas, motina, sesuo, brolis“ (Father Mother Sister Brother).
Kas vyks šiais metais
Festivalis prasideda trečiadienį ir vyks iki rugsėjo 12 dienos, kai bus paskelbti apdovanojimų laimėtojai.
Atidarymo vakaro filmas yra Danny Boyle’o (Denio Boilo) „Ink“ – pripažintos pjesės apie pirmuosius Ruperto Murdocho (Ruperto Merdoko), kurį vaidina Guy Pearce’as (Gajus Pirsas), karjeros metus ir jo įsigytą dienraštį „The Sun“ adaptacija.
Filme taip pat vaidina Jackas O’Connellas (Džekas Okonelas) ir Claire Foy (Kler Foi).
George’as Clooney (Džordžas Klunis) Venecijoje vieši kone kasmet. Šį kartą jis dalyvaus festivalyje, kad atsiimtų apdovanojimą už gyvenimo nuopelnus.
Jis taip pat yra naujo filmo „Furies“ prodiuseris.
Tarp kitų laukiamų žvaigždžių yra Noelis ir Liamas Gallagheriai (Noelis ir Liamas Galageriai) iš grupės „Oasis“, Kate ir Rooney Maros (Keit ir Runi Meiros), Robertas Pattinsonas (Robertas Patinsonas), Penelope Cruz (Penelopė Kruz), Javieras Bardemas (Chavjeras Bardemas), Pamela Anderson, Samas Rockwelas (Semas Rokvelas), Johnas Malkovichius (Džonas Malkovičius), Louis Garrelis (Luji Garelis), Cho Yeo-jeong (Čo Jeodžong) ir Ellen Burstyn (Elen Burstin), kuri taip pat gaus apdovanojimą už gyvenimo nuopelnus.
Dėmesį traukia didieji filmai ir dokumentika
Kalbant apie apdovanojimus, bene labiausiai laukiama Martino McDonaghio (Martino Makdonagio) juodoji komedija „Laukinis arklys Devyni“ (Wild Horse Nine), kurioje S. Rockwelas ir J. Malkovichius vaidina CŽA agentų porą prieš 1973 metų Čilės perversmą.
Ankstesni M. McDonaghio filmai „Salos vaiduokliai“ (The Banshees of Inisherin) ir „Trys stendai prie Ebingo, Misūryje“ (Three Billboards Outside Ebbing, Missouri) buvo pristatyti Venecijoje ir vėliau nominuoti geriausio filmo kategorijoje.
Taip pat laukiama R. Pattinsono, vaidinančio laidos „To Catch a Predator“ vedėją Chrisą Hanseną (Krisą Hanseną) filme „Didysis eteris“ (Primetime), P. Cruz ir J. Bardemo, kartu vaidinančių Floriano Zellerio (Floriano Zelerio) psichologinėje dramoje „Bunker“, seserų Marų, vaidinančių dvynes Wernerio Herzogo (Vernerio Hercogo) filme „Bucking Fastard“, ir Lee Chang-dongo (Li Čangdongo) pirmojo filmo po aštuonerių metų pertraukos „Possible Love“.
Dokumentinių filmų kategorijoje Alexas Gibney (Aleksas Gibnis) pristato „Muską“ (Musk) – beveik keturių valandų tyrimą apie turtingiausią pasaulio žmogų, o Julia Loktev (Džulija Loktev) tęsia savo platų nepriklausomų Rusijos žurnalistų portretą filme „My Undesirable Friends: Part II – Exile“.
„Oasis: Don’t Look Back in Anger“ pasakoja istoriją apie brolių Gallagherių grupės atsikūrimo gastroles 2025 metais.
Bręsta konfliktai
Iljos Chržanovskio filmas „DAU“, įkvėptas sovietų fizikų, dirbusių prie atominės bombos, gyvenimo, atsidūrė karštų diskusijų centre. Ukrainos užsienio reikalų ministerija, Kultūros ministerija ir Ukrainos ambasada Italijoje suabejojo jo įtraukimu į festivalį, kuriame jis varžosi konkursinėje programoje, pavadindamos jį „projektu, susijusiu su Rusijos valstybe ir jos įtakos tinklais“.
Festivalio direktorius Alberto Barbera (Albertas Barbera) gynė jo pasirinkimą, savo pareiškime rašydamas, kad tai „nėra rusiškas filmas. Tai nėra proputiniška propaganda. Tai filmas, kuris smerkia totalitarinius režimus ir jų įsikišimą į piliečių gyvenimą siekiant apriboti jų laisvę“.
I. Chržanovskis taip pat parašė ilgą atsakymą socialiniame tinkle „Facebook“, teigdamas, kad filmas „neturėtų būti iš anksto vertinamas remiantis klaidingomis asociacijomis, iškraipyta chronologija ar prielaidomis, kurios prieštarauja dokumentuotai projekto istorijai. Aš priešinausi ir tebeprieštarauju Rusijos karui prieš Ukrainą bei politinei sistemai, kuri padarė šį karą įmanomą“.
Anksčiau šiais metais geopolitinė įtampa persikėlė ir į Venecijos meno bienalę, kai žiuri atsistatydino protestuodama prieš Rusijos ir Izraelio dalyvavimą.
Grupė „Venice4Palestine“, kuri praėjusiais metais festivalio metu surengė didelio masto protestą, paprašė „sustabdyti visus susitarimus su subjektais ir institucijomis, susijusiomis su Izraelio vyriausybe“, nors konkrečių filmų nenurodė. Ji taip pat paprašė, kad per visą festivalį būtų iškelta Palestinos vėliava. Oficialioje programoje yra du palestiniečių filmai: Ahmedo Hassounos (Ahmedo Hasunos) „Al Mowaten Osama“ ir Muayado Alayano (Muajado Alajano) „Hiwar ma’ albahr“.
Kalbant apie vaidybinius filmus, laidos „Pagauti grobuonį“ vedėjas Ch. Hansenas gali būti susirūpinęs dėl to, kaip jis vaizduojamas filme „Didysis Eteris“, kuris sukurtas pagal 2007 metų „Esquire“ straipsnį. Jis nedalyvavo kuriant šį filmą, kurio scenarijų parašė Ajonas Singhas (Adžonas Singhas), o režisavo Lance’as Oppenheimas (Lansas Openhaimas).
Be to, iš 21 filmo, pretenduojančio į „Auksinį liūtą“, tik vieną režisavo moteris – May el Toukhy (Mei Tuchi), pristatanti juostą „Woman Unknown“. Pastarąjį kartą, kai konkurse dalyvavo tik viena moteris, 2018 metais, festivalis įsipareigojo, kad iki 2020-ųjų bent pusę konkurso filmų režisuotų moterys. Tai vis dar neįvyko.
„Oskarų“ pranašai
Kai žmonės galvoja apie Veneciją, jie paprastai įsivaizduoja tokias žymias vietas kaip Rialto tiltas ir Šv. Morkaus aikštė. Festivalis vyksta kitur – beveik 11 km ilgio barjerinėje saloje, vadinamoje Lidu, iki kurios vandens taksi nuplaukti trunka apie 20 minučių.
XIX amžiaus pabaigoje Lidas tapo pajūrio kurortu, Europos aristokratų mėgstama vieta. Venecijos Lidas buvo pagrindinė Thomas Manno (Tomo Mano) apsakymo „Mirtis Venecijoje“ ir 1971 metų Luchino Visconti (Lukino Viskončio) ekranizacijos veiksmo vieta.
A. Barbera mano, kad Venecijos vieta „Oskarų“ lenktynėse įsitvirtino 2013 metais, kai čia įvyko filmo „Gravitacija“ (Gravity) premjera, o kitų metų kovą jis laimėjo septynis „Oskarus“, taip paversdamas Veneciją vieta, kur galima pradėti sėkmingą kampaniją.
Visa tai tik sustiprėjo, kai Kino meno ir mokslo akademijos gretose atsirado daugiau užsieniečių. Nuo 2014 metų festivalyje buvo pristatyti keturi geriausio filmo laimėtojai: „Žmogus-paukštis“ (Birdman), „Sensacija“ (Spotlight), „Vandens forma“ (The Shape of Water) ir „Klajoklių žemė“ (Nomadland).
Praėjusiais metais jame buvo parodyti du geriausio filmo nominantai – „Frankenšteinas“ (Frankenstein) ir „Bugonija“ (Bugonia).
Aktorė ir režisierė Maggie Gyllenhaal (Megi Gilenhal) vadovauja pagrindinei Venecijos kino festivalio žiuri, kurioje taip pat yra Tuniso režisierė Kaouther Ben Hania (Kauter Ben Hanija), anglų kompozitorius Danielis Blumbergas, prancūzų režisierius Xavier Giannoli (Ksavjė Džanolis), Afganistano režisierė Shahrbanoo Sadat (Šahrbanu Sadat) ir Honkongo režisierius Johnnie To (Džonis To).
Apdovanojimų laimėtojai bus paskelbti rugsėjo 12 dieną.
