AFP-BNS

Italijoje sekmadienį ir pirmadienį vyksta referendumas dėl pilietybės taisyklių sušvelninimo ir darbo įstatymų sugriežtinimo.

Pilnametis gyventojas ne iš Europos Sąjungos (ES), neturintis santuokos ar giminystės ryšių su Italija, prieš pateikdamas prašymą dėl pilietybės, turi 10 metų gyventi šalyje, o šis procesas gali dar užtrukti ilgus metus.

Referendumo pasiūlymu, kurį paskatino nevyriausybinių organizacijų inicijuota pilietinė kampanija, šis laikotarpis būtų sutrumpintas iki penkerių metų. Italijos įstatymai tokiu atveju prilygtų Vokietijos ir Prancūzijos.

Giorgios Meloni (Džordžos Meloni) vyriausybė nepritaria abiem pakeitimams ir ragina žmones boikotuoti referendumą – jis bus laikomas įvykusiu tik tuo atveju, jei jame dalyvaus 50 proc. plius vienas rinkimų teisę turinčių rinkėjų.

Ketvirtadienį ji sakė, kad dabartinė sistema „veikia pagal puikią teisę, vieną iš atviriausių, nes jau daugelį metų esame tarp Europos valstybių, kurios kasmet suteikia daugiausia pilietybių“.

ES statistikos duomenimis, 2023-iaisiais Italijos pilietybę įgijo daugiau nei 213 500 asmenų, tai yra dvigubai daugiau nei 2020-aisiais ir penktadalis visų ES piliečių.

Daugiau kaip 90 proc. jų atvyko iš ne ES šalių, daugiausia iš Albanijos ir Maroko, taip pat iš Argentinos ir Brazilijos – dviejų šalių, kuriose gyvena didelės italų imigrantų bendruomenės.

Kovą ministrai susitarė apriboti asmenų, turinčių kraujo ryšių su Italija, teises į pilietybę nuo keturių iki dviejų kartų.

Net jei reforma bus priimta, ji neturės įtakos migracijos įstatymui, kuris, kritikų nuomone, yra neteisingas, tai yra kad Italijoje užsieniečiams tėvams gimę vaikai negali prašyti pilietybės, kol jiems sukaks 18 metų.

Referendume įtrauktas vienas klausimas dėl pilietybės ir keturi kiti – dėl apsaugos didinimo darbuotojams, kurie atleidžiami iš darbo, atsiduria nesaugioje padėtyje arba patenka į nelaimingus atsitikimus darbe.