AFP-BNS

Jungtinės Karalystės (JK) lyderiai sekmadienį paragino išlaikyti ramybę, įtemptai priešpriešai su gyventojais, siekiančiais sustabdyti JK palaikančių protestantų eitynes per katalikų rajoną, tęsusis iki nakties.

Tai viena intensyviausių krizių Šiaurės Airijoje pastaraisiais metais.

Įtampa kilo Belfasto apeliaciniam teismui sekmadienio paryčiais panaikinus Aukščiausiojo Teismo draudimą ir leidus Oraniečių ordinui surengti eitynes pirmą kartą nuo 1997 metų.

Paradų komisija, nepriklausoma Šiaurės Airijos institucija, reguliuojanti ginčytinas procesijas, leido 35 ordino nariams sekmadienį nuo 8 val. vietos (10 val. Lietuvos) laiku tyliai žygiuoti Garvagio keliu Portadaune be orkestrų ar rėmėjų.

Tačiau sekmadienį sutemus ordino nariai vis dar bandė tęsti eitynes, o jiems kelią pastojo policija ir keli šimtai gyventojų.

JK ministras pirmininkas Andy Burnhamas (Endis Bernamas) paragino „visas puses išlaikyti ramybę“, televizijai BBC teigdamas, kad Šiaurės Airijoje pasiekta „didelių laimėjimų“, „ir mes nenorime, kad viskas grįžtų atgal“.

Šiaurės Airiją tris dešimtmečius krėtė konfliktas tarp daugiausia katalikiškų, airiams palankių respublikonų ir protestantiškų, JK palaikančių junionistų.

Praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pabaigoje Garvagio kelias tapo karštuoju tašku.

Oraniečių ordinas yra JK palaikanti organizacija, pavadinta Vilhelmo Oraniečio – protestanto olando, kuris 1689 metais atėmė Anglijos, Škotijos ir Airijos sostą iš katalikų karaliaus Jameso II (Jokūbo II)  – vardu.

Griežtos saugumo priemonės

Sekmadienį Portadauno, esančio už 40 km į pietvakarius nuo Belfasto, apylinkėse budėjo gausios saugumo pajėgos, buvo pasitelkti šarvuoti policijos automobiliai, o žmonėms virš galvų ratus suko sraigtasparnis.

Šiaurės Airijos pirmoji ministrė Michelle O’Neill (Mišel Onil), priklausanti airių respublikonų partijai „Sinn Fein“, pasmerkė vėlyvą teismo sprendimą.

Ji teigė palaikanti „Garvagio kelio gyventojų teisę protestuoti prieš šias nepageidaujamas sektantiškas eitynes“.

„Sinn Fein“ pirmininkė Mary Lou McDonald (Mari Lu Makdonald), eidama kartu su atsakomojo protesto dalyviais, žurnalistams sakė, kad „gyventojai ir bendruomenė išėjo ginti savo teisės gyventi be sektantiško priekabiavimo“.

Nuo 1998 metų Didžiojo penktadienio taikos susitarimų, užbaigusių vadinamuosius Neramumus Šiaurės Airijoje, „padaryta didžiulė pažanga (…), tai buvo permaininga. Žmonių gyvenimai iš esmės pasikeitė“, sakė M. L. McDonald.

„Mes negrįšime atgal“, – teigė ji.

Teisiniai iššūkiai

Tačiau Demokratinės junionistų partijos (DUP) lyderis Gavinas Robinsonas (Gevinas Robinsonas) paragino „vieningai pasmerkti“ M. O’Neill ir apkaltino ją „įstatymų pažeidimu“ ignoruojant teismų valią.

„Mūsų partija palaiko Portadauno ordino narių orumą – kadangi jie parodė ryžtą ir kantrybę, tą patį darysime ir mes“, – žurnalistams sakė G. Robinsonas.

Apie 18 val. vietos (20 val. Lietuvos) laiku grupė ordino narių išėjo iš bažnyčios ir nusileido nuo kalvos, kur juos pasitiko policijos kordonas, atsisakęs praleisti juos toliau.

Šiaurės Airijos reikalų ministras Chrisas Bryantas (Krisas Brajentas) atskrido iš Leiboristų partijos konferencijos Liverpulyje, siekdamas derybomis sušvelninti padėtį.

Jis teigė norintis susitikti „akis į akį“ su politikos ir bendruomenių lyderiais, „kad pamatytų, ar galime rasti bendrą sutarimą“.

Belfasto Aukščiausiojo Teismo teisėjas šeštadienį laikinai uždraudė paradą, perspėdamas, kad ilgalaikis ginčas gali išsiplėsti visoje Šiaurės Airijoje.

Tačiau prieš pat vidurnaktį trijų teisėjų Apeliacinio teismo kolegija panaikino šį draudimą.

Carla Lockhart (Karla Lokhart), vietos parlamentarė iš JK palaikančios DUP, pavadino šį sprendimą „revoliuciniu“. Ji tvirtino, kad gyventojams nėra ko nerimauti.

„35 vyrai tvarkingai, be orkestrų, tyliai eina keliu – nėra ko bijoti“, – sakė C. Lockhart.

Paradų komisija buvo įkurta 1998 metais, kai Didžiojo penktadienio susitarimas iš esmės užbaigė tris dešimtmečius trukusį konfliktą dėl britų valdymo, žinomą kaip Neramumai.

Tais metais ji uždraudė Oraniečių ordinui baigti maršrutą ir vėliau nuolat atmesdavo prašymus.