AFP-BNS

Japonijos sostinėje turistai ir vietos gyventojai ketvirtadienį rinkosi pasidžiaugti sakuromis, kurios šiemet dėl šaltų orų pražydo vėliau nei įprastai.

Čidorigafučio parke, vienoje garsioje sakurų žydėjimo stebėjimo vietoje į šiaurės vakarus nuo Imperatoriškųjų rūmų, tūkstančiai žmonių fotografavosi arba tiesiog grožėjosi baltais ir rausvais žiedais apsipylusiomis medžių šakomis.

„Vyšnių žiedai yra labai simboliški ir suteikia viskam aplinkui džiaugsmo ir grožio“, – naujienų agentūrai AFP sakė 68-erių Michitaka Saito (Mičitaika Saitas).

„Jaučiuosi gerai pradėjęs ateinančius metus“, – sakė M. Saito, kasmet apsilankantis Čidorigafučio parke.

Tradiciškai sakurų žydėjimo sezonas Japonijoje prasideda kartu su naujais finansiniais metais ir simbolizuoja ne tik naują pradžią, bet ir gyvenimo trumpalaikiškumą.

76-erių Eiko Hirose (Eiko Hirosė) sakė, kad galimybė džiaugtis pražydusiomis sakuromis kartu su vyru Sadao „reiškia, kad aš esu sveika ir jam viskas gerai, ir mes visi gerai leidžiame laiką“.

„Mes laikome savaime suprantamu dalyku, kad kitais metais vėl galėsime jas pamatyti, bet kas žino? Kažkas gali nutikti“, – pridūrė ji.

Japonijos meteorologijos agentūra (JMA) ketvirtadienį paskelbė, kad populiariausios šalyje japoninių vyšnių veislės (Prunus yedoensis) medeliai pražydo keturiomis dienomis vėliau nei paprastai.

Nors agentūra šių metų vėlyvą žydėjimą sieja su šaltais orais, ji išreiškė nerimą, kad dėl klimato kaitos ilgainiui šie medžiai pražys vis anksčiau.

Pernai sakuros pradėjo žydėti kovo 14 dieną, o žiedai visiškai išsiskleidė kovo 22 dieną.

Oficialiai sakurų žydėjimas Tokijuje stebimas virš 70 metų ir per šį laikotarpį jis taip anksti prasidėjo tik 2021 ir 2020 metais, nurodė meteorologijos agentūra.

„Nuo 1953-iųjų vidutinė vyšnių žydėjimo pradžios data Japonijoje paankstėja maždaug 1,2 dienos per 10 metų“, – teigė JMA.

„Manoma, kad tam įtakos turi ilgalaikis temperatūros kilimas“, taip pat kitos priežastys, pavyzdžiui, vadinamasis karščio salos efektas, teigia agentūra.

Panaikinus pandemijos laikų apribojimus, turizmas Japonijoje vėl klesti, todėl ketvirtadienį pražydusiomis sakuromis galėjo grožėtis atvykėliai iš viso pasaulio.

35-erių Kamilla Kielbowska (Kamila Kelbovska) iš Niujorko nusprendė trečią kartą apsilankyti Japonijoje būtent dėl sakurų.

„Atvykome čia, manau, kovo 23 dieną. Pajuokavau […], kad turime važiuoti į šį parką tiesiai iš oro uosto, negaliu praleisti sakurų žydėjimo“, – sakė ji.

Tačiau „buvo labai šalta, ir jokie medžiai nežydėjo. Man buvo šiek tiek liūdna, bet tikėjausi, kad prieš išvykdama dar pamatysiu juos žydinčius“, pridūrė K. Kielbowska.

„Tai tikrai pateisino lūkesčius“, – sakė ji, pavadinusi reginį nuostabiu ir labai stebuklingu.

Kansajo universiteto profesorius emeritas Katsuhiro Miyamoto (Kacuhiras Mijamotas) apskaičiavo, kad vyšnių žydėjimo sezono ekonominis poveikis Japonijoje, pradedant kelionėmis ir baigiant vakarėliais po žydinčiais medžiais, šiemet sieks 1,1 trln. jenų (6,72 mlrd. eurų), palyginti su 616 mlrd. jenų (3,74 mlrd. eurų) 2023 metais.