AFP-BNS

Jungtinės Valstijos pirmadienį patvirtino, kad atnaujins puolamosios ginkluotės pardavimą Saudo Arabijai, susirūpinimui dėl karalystės veiksmų kare Jemene užleidžiant vietą JAV viltims, kad Rijadas prisidės prie konflikto Gazos Ruože sprendimo.

Praėjus daugiau nei trejiems metams po to, kai dėl Saudo Arabijos smūgių Jemene buvo įvesti apribojimai žmogaus teisių pagrindu, JAV Valstybės departamentas pareiškė, kad grįš prie ginklų pardavimo „įprasta tvarka, apie tai pranešęs Kongresui ir pasikonsultavęs su juo“.

„Saudo Arabija išliko artima strateginė Jungtinių Valstijų partnerė, ir mes tikimės šią partnerystę stiprinti“, – žurnalistams sakė Valstybės departamento atstovas Vedantas Patelis.

2021 metais pareigas pradėjęs eiti JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) pažadėjo laikytis naujo požiūrio į Saudo Arabiją, pabrėžiant žmogaus teises. J. Bidenas tuomet iš karto paskelbė, kad jo administracija siųs šiai ilgametei JAV ginklų pirkėjai tik gynybinę ginkluotę.

Toks sprendimas buvo priimtas apskaičiavus, kad per Saudo Arabijos vadovaujamus oro smūgius Irano remiamiems husių sukilėliams, užėmusiems didžiąją Jemeno dalį, žuvo tūkstančiai civilių gyventojų, įskaitant vaikus.

Tačiau nuo to laiko geopolitinės aplinkybės labai pasikeitė. Jungtinės Tautos, remiamos JAV, 2022 metų pradžioje tarpininkavo sudarant paliaubas Jemene, kurios iš esmės laikosi.

Po paliaubų paskelbimo „nebuvo nė vieno Saudo Arabijos oro smūgio Jemene, o ugnis per sieną iš Jemeno į Saudo Arabiją iš esmės nutrūko“, sakė V. Patelis.

„Nuo to laiko Saudo Arabija įvykdė savo susitarimo dalį, o mes esame pasirengę įvykdyti savo“, – pridūrė jis.

Saudo Arabijos vaidmuo Gazos Ruožo kare

Dabar husių taikiniams Jemene smogia Jungtinės Valstijos, Jungtinė Karalystė ir neseniai prisijungęs Izraelis, o Saudo Arabija liko nuošalyje.

Išpažindami solidarumą su palestiniečiais, kurie po islamistų judėjimo „Hamas“ spalio 7 dienos išpuolio atsidūrė Izraelio taikiklyje, husiai raketomis apšaudo komercinius laivus Raudonojoje jūroje.

Siekdamas rasti ilgalaikį sprendimą, JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) ne kartą vyko į Saudo Arabiją aptarti JAV atlygio, jei ši karalystė pripažintų Izraelį.

Saudo Arabija siekė JAV saugumo garantijų, tolesnio ginklų tiekimo ir galimo civilinio branduolinio susitarimo, jei normalizuotų santykius su žydų valstybe.

Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahus) yra užsibrėžęs tikslą normalizuoti santykius su arabų valstybėmis, ypač Saudo Arabija, kurioje yra dvi švenčiausios islamo vietos.

Tačiau Rijadas sako, kad negali veikti be pažangos Palestinos valstybės klausimu. Šią idėją propaguoja J. Bideno administracija, ieškodama diplomatinės išeities iš Gazos Ruožo konflikto, tačiau B. Netanyahu ir jo sąjungininkai kraštutiniai dešinieji tam griežtai priešinasi.

Iki spalio 7 dienos Persijos įlankos regiono arabų valstybės artėjo prie santaikos su Izraeliu, daugiausia dėl bendro priešiškumo Iranui.

Saudo Arabija, kartu su Jordanija ir Jungtiniais Arabų Emyratais, bendradarbiavo su Jungtinėmis Valstijomis balandį atremiant Irano raketų ir dronų ataką prieš Izraelį, surengtą po Izraelio smūgio Irano diplomatiniam pastatui Sirijoje.

Jungtinės Valstijos vėl tikisi arabų šalių partnerių paramos, Iranui dabar grasinant atkeršyti Izraeliui už „Hamas“ politinio lyderio Ismailo Haniyeh (Ismailo Hanijės) nužudymą Teherane.