AFP-BNS

Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybė pirmadienį, minint trečiąsias Rusijos invazijos metines, paskelbė daugiau kaip 100 sankcijų asmenims ir subjektams, padedantiems rusų prezidentui Vladimirui Putinui kariauti Ukrainoje.

Užsienio reikalų ministerijos pareiškime teigiama, kad šis priemonių paketas bus nukreiptas prieš „Rusijos karo mašiną, ją palaikančius subjektus trečiosiose šalyse ir trapius tiekimo tinklus, kuriais ji remiasi“.

JK sprendimas sugriežtinti sankcijas priimtas JAV prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) pastarosiomis savaitėmis stengiantis apsieiti be Kyjivo ir jį remiančių Europos šalių derybose su Rusija dėl konflikto užbaigimo.

Nuo karo pradžios iki 2025-ųjų sausio Londonas jau įvedė sankcijas 1,9 tūkst. asmenų ir organizacijų, susijusių su Kremliumi.

Naujausias priemonių paketas nukreiptas prieš įrangos, reikalingos karo mašinai palaikyti, gamintojus ir tiekėjus trečiosiose šalyse, įskaitant Vidurio Azijos valstybes, Turkiją, Tailandą, Indiją ir Kiniją.

Tarp asmenų, kuriems taikomos sankcijos, yra Šiaurės Korėjos gynybos ministras No Kwang-cholas (No Kvangčolas) ir kiti šios valstybės generolai bei aukšto rango pareigūnai, laikomi prisidėjusiais prie daugiau kaip 11 tūkst. Šiaurės Korėjos karių siuntimo kariauti.

„Šiandienos veiksmai, kurie yra didžiausi per beveik trejus metus, pabrėžia JK įsipareigojimą Ukrainai“, – sakė užsienio reikalų sekretorius Davidas Lammy (Deividas Lamis).

„Kiekviena nutraukta karinio tiekimo linija, kiekvienas užblokuotas rublis ir kiekvienas demaskuotas Putino agresijos skatintojas yra žingsnis teisingos ir ilgalaikės taikos link“, – pridūrė jis.

JK vyriausybė teigė, kad pirmą kartą buvo panaudoti nauji įgaliojimai siekiant nubausti karą remiančias užsienio finansų institucijas.

Tarp jų – ir Kirgizijoje įsikūręs „Keremet Bank“.

Taip pat išskirta 14 naujų kleptokratų, pavyzdžiui, Romanas Trocenka, laikomas vienu turtingiausių Rusijos žmonių.

Be to, nusitaikyta ir į Rusijos vadinamąjį „šešėlinį laivyną“ – sankcijos pritaikytos 40 naujų laivų, taigi iš viso jos taikomos 133 laivams.

Saugumo analitikai teigia, kad Rusija valdo didelį „šešėlinį laivyną“, susidedantį iš šimtų laivų, siekdama išvengti sankcijų, kurias Vakarų valstybės įvedė jos naftos eksportui.

JK ministras pirmininkas Keiras Starmeris (Kiras Starmeris) ketvirtadienį vyksta į Vašingtoną susitikti su D. Trumpu, tikėdamasis tapti tiltu tarp JAV ir Europos, kad būtų užtikrintos teritorinės ir saugumo garantijos Kyjivui, jei būtų sudarytas susitarimas dėl karo pabaigos.

Atrodo, kad ši užduotis tampa vis didesniu iššūkiu po to, kai praėjusią savaitę Volodymyras Zelenskis ir D. Trumpas, pavadinęs Ukrainos vadovą „diktatoriumi be rinkimų“ ir pasveikinęs „geras derybas“ su Rusija, viešai apsižodžiavo.

Europos šalys baiminasi, kad jei Vašingtonas privers Ukrainą sudaryti blogą susitarimą, V. Putinas paskelbs pergalę, o žemynas taps pažeidžiamas sustiprėjusios Maskvos.