AFP-BNS
Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris (Kiras Starmeris), likus kelioms valandoms iki pirmadienį Paryžiuje įvyksiančio Europos lyderių susitikimo, kuriame daugiausiai dėmesio tikriausiai bus skiriama Vašingtono politikos pokyčiams dėl karo, pareiškė esąs pasirengęs prireikus siųsti karius į Ukrainą.
Praėjusią savaitę JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) be Kijivo ir jo rėmėjų Europoje žinios paskambino savo kolegai Rusijoje Vladimirui Putinui, pasikalbėti apie derybų dėl karo užbaigimo pradžią.
D. Trumpui pareiškus, kad jis „labai greitai“ gali susitikti su V. Putinu, Europos vadovai skuba į Paryžių aukščiausio lygio deryboms dėl žemyno saugumo.
K. Starmeris sakė, kad tai reta akimirka, ir teigė esąs pasirengęs „prireikus pasiųsti savo karius“.
„Bet koks vaidmuo padedant užtikrinti Ukrainos saugumą reiškia, kad padedama užtikrinti mūsų žemyno saugumą ir šios šalies saugumą“, – vėlai sekmadienį dienraštyje „The Daily Telegraph“ rašė jis.
D. Trumpas sakė tikįs, kad V. Putinas tikrai nori nutraukti kovas Ukrainoje, o jo administracija perspėjo NATO sąjungininkus, kad Europa nebebus jos svarbiausias saugumo prioritetas.
JAV gynybos sekretorius Pete’as Hegsethas (Pitas Hegsetas) taip pat atmetė galimybę Ukrainai po karo įstoti į NATO arba susigrąžinti iki 2014 metų egzistavusias sienas.
Paryžiaus susitikime, kuris vyks prieš trečiąsias Rusijos visapusiškos invazijos į Ukrainą metines vasario 24-ąją, dalyvaus JK, Vokietijos, Italijos, Lenkijos, Ispanijos, Nyderlandų ir Danijos vadovai.
Į susitikimą atvyks Europos Vadovų Tarybos (EVT) vadovas Antonio Costa (Antoniju Košta), Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) ir NATO generalinis sekretorius Markas Rutte (Markas Riutė).
Prancūzų prezidentūra pareiškė, kad susitikime bus aptarta padėtis Ukrainoje ir saugumas Europoje.
„Dėl Ukrainos klausimo pagreitėjimo ir dėl to, ką sako JAV vadovai, europiečiams reikia daugiau, geriau ir nuosekliau dirbti dėl mūsų kolektyvinio saugumo“, – sakė Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono ((Emaniuelio Makrono) biuro vienas patarėjų.
Kremlius siekė, kad Saudo Arabijoje vyktų JAV ir Rusijos pareigūnų derybos, kuriose būtų aptartas ne tik karas Ukrainoje, bet ir platesnio masto Europos saugumas.
Europos šalys baiminasi, kad V. Putinas gali pakartoti prieš 2022-aisiais pradėtą invaziją iškeltus reikalavimus apriboti NATO pajėgas Europos rytuose ir JAV dalyvavimą žemyne.
„Nėra vienkartinis dalykas“
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio (Markas Rubijas) ) stengėsi sumenkinti lūkesčius dėl proveržio artėjančiose derybose su Rusijos pareigūnais.
„Taikos procesas nėra vienkartinis dalykas“, – sakė jis interviu televizijai CBS Miuncheno saugumo konferencijos kuluaruose.
„Dar niekas nėra galutinai suderinta“, – sakė jis.
Valstybės sekretorius pridūrė, kad JAV siekia platesnio masto derybų, kurios apimtų ir Ukrainą, ir galimą karo pabaigą.
Pirmadienį M. Rubio vyksta į Saudo Arabiją. Tai viena iš jo kelionės po Artimuosius Rytus, kurią šį savaitgalį jis pradėjo Izraelyje, stotelių.
D. Trumpo specialusis pasiuntinys Ukrainai ir Rusijai Keithas Kelloggas (Kitas Kelogas) pareiškė, kad Europa tiesiogiai nedalyvaus derybose, kuriomis siekiama nutraukti Rusijos karą Ukrainoje, tačiau į jos interesus bus atsižvelgta.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį paragino sukurti Europos kariuomenę, teigdamas, kad žemynas nebegali pasikliauti Vašingtonu.
Praėjusią savaitę Paryžiuje susitikę Prancūzijos, Vokietijos ir Ispanijos užsienio reikalų ministrai primygtinai tvirtino, kad bet koks taikos susitarimas Ukrainoje negalės būti pasiektas be Kyjivo ir jo partnerių Europoje dalyvavimo.
