Pranešimas spaudai
Ji buvo drąsi, sąmojinga, tvirto charakterio asmenybė, kuri, gindama savo vertybinę poziciją, nesibodėjo aštresnio tono, ir ypač jautriai reagavo į moterų padėtį, tapdama viena pirmųjų Lietuvos feminisčių. Šiemet, minėdami Žemaitės (Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė, 1845–1921) 180-ąsias gimimo metines, turime progą dar kartą pažvelgti į vieną simbolinių Lietuvos kultūros figūrų.
Kaip taikliai pastebėjo literatūrologė Viktorija Daujotytė, Žemaitė „kalbėta, apkalbėta, bet neiškalbėta“, todėl siekiama atverti naujus (o gal primirštus) garsios rašytojos asmenybės aspektus – pažvelgti į ją ne tik kaip į talentingą kūrėją, bet ir kaip į moterį, motiną, senelę, draugę ir aktyvią pilietę.
Parodoje pristatomi Žemaitės gyvenimo ir kūrybos kontekstai, pasitelkiant Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugomus dokumentus. Nuo gimtinės vaizdų ir šeimos nuotraukų iki kūrybos rankraščių bei jos talentą paskatinusių bendražygių – kaimyno Povilo Višinskio ir kalbininko Jono Jablonskio. Parodos dėmesio centre atsiduria ir plati rašytojos veikla, mat Žemaitė – tai ne tik literatūros, bet ir aktyvios visuomeninės veiklos figūra, pasižymėjusi vertybiniu nuoseklumu ir drąsa. Kartu su Jonu Basanavičiumi, Juozu Tumu-Vaižgantu, Jurgiu Šlapeliu ir kitomis iškiliomis asmenybėmis ji aktyviai dalyvavo Lietuvių mokslo draugijoje, ėjo redaktorės pareigas laikraštyje „Lietuvos žinios“, su advokatu Andriumi Bulota ir jo sutuoktine Aleksandra rinko aukas Lietuvai Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Nors gyvenimo pabaigoje Žemaitė jau buvo žinoma rašytoja, jos kasdienybė išliko sudėtinga – vis dar neturėjo pastovios gyvenamosios vietos, o kasdieniai rūpesčiai dėl duonos ir pastogės ją lydėjo net sulaukusią 70-ies. Nepaisant įvairių gyvenimo negandų, rašytoja spinduliavo vidine stiprybe, optimizmu, turėjo ypatingą sugebėjimą priimti žmones tokius, kokie jie yra. Dauguma Juliją atsimena kaip nuoširdžią, linksmo būdo, retai įsižeidžiančią ar susinervinančią. Gebėjo su visais rasti bendrą kalbą, nepaisydama jų tautybės ar socialinės padėties. Ši paroda – proga prisiliesti prie Žemaitės gyvenimo vingių, pažinti Juliją Beniuševičiūtę-Žymantienę ne iš istorijos vadovėlių, bet iš tikro gyvenimo. Pamatyti asmenybę, kurios balsas tebėra reikšmingas.
Parodą apžiūrėti Nacionalinės bibliotekos lankytojai galės spalio 27–gruodžio 13 d. Retų knygų ir rankraščių skaitykloje (V a.) jos darbo metu: pirmadieniais–penktadieniais 10.00–19.00 val.; šeštadieniais 10.00–18.00 val.
Parodos rengėja Justyna Sadovska, parodos dailininkas Jokūbas Zovė.
