BNS
Krašto apsaugos ministerija (KAM) Lietuvoje identifikavo per 20 vystomų karinio mobilumo projektų, kuriems reikėtų 4 mlrd. eurų, didžiausią dalį skiriant „Via Baltica“ projektui, ketvirtadienį pranešė ministerija.
„Europos Sąjungos (ES) biudžeto sudarymas ir planavimas turi remtis karo meto mentalitetu. Lietuva identifikavo daugiau nei 20 karinio mobilumo infrastruktūros projektų, kurių vertė siekia 4 milijardus eurų, iš kurių didžiausia dalis turi būti skirta „Via Baltica“ projektui“, – šią savaitę Vilniuje vykusiame Vidurio ir Rytų Europos valstybių „Bukarešto devyneto“ transporto ministrų susitikime sakė viceministrė Orijana Mašalė
„Šie projektai dar labiau gerins karinės technikos judėjimą ir užtikrins suderinamumą su ES ir NATO reikalavimais“, – teigė ji.
Ji pabrėžė, kad efektyvus karinis mobilumas „nėra prabanga, o absoliuti būtinybė“ Europos saugumui.
Viceministrė akcentavo, kad Lietuvos prioritetas karinio mobilumo srityje yra sausumos transporto infrastruktūra – keliai ir geležinkeliai. Tačiau, anot jos, vien Lietuvos pajėgumų šioje srityje nepakanka.
„Turime užtikrinti nuoseklų Europos infrastruktūros tinklų fondo finansavimą, turėti sklandžiai veikiantį karinio mobilumo koridorių tinklą, gilinti ES ir NATO bendradarbiavimą siekiant suvienyti ir supaprastinti karinio mobilumo veiksmus, taip pat įgyvendinti kritinės infrastruktūros apsaugos sprendimus, didinant atsparumą ir saugumą nuo hibridinių grėsmių“, – sakė viceministrė.
Bukarešto devynetas buvo įkurtas 2015 metais devynių Vidurio ir Rytų Europos valstybių – Bulgarijos, Čekijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Rumunijos, Slovakijos ir Vengrijos – iniciatyva, reaguojant į Rusijos agresiją Ukrainoje.
