BNS
Lietuvos karinė žvalgyba turi duomenų, jog Rusija svarsto Baltijos regione surengti atakas prieš kritinę infrastruktūrą, pasitelkdama ukrainietiškus dronus, ketvirtadienį skelbia portalas „15min“.
Šią informaciją portalui patvirtino krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
„Turime duomenų, kad Rusija svarsto vykdyti nekonvencines kinetines atakas prieš kritinę infrastruktūrą Baltijos regione. Tikėtina, kad Rusija tam galėtų naudoti Ukrainos gamybos dronus“, – portalui sakė ministras.
Apie konkrečius galimus taikinius ar atakų laiką daugiau informacijos neskelbiama.
Perimtus ukrainietiškus dronus Rusija galėtų pasitelkti siekdama suklaidinti dėl išpuolio šaltinio ir taip neigtų atakavusi NATO teritoriją.
Pastaraisiais metais į Aljanso šalis vis įskrendant kariniams dronams pareigūnai iš pradžių teigė, kad į ES valstybes patenka rusų dezorientuoti ukrainiečių dronai, tačiau pastaruoju metu daugėja nuomonių, kad Maskva tyčia nukreipia Ukrainos dronus į Lietuvą, Latviją, Estiją, Lenkiją, Suomiją.
BNS rašė, kad NATO rytinio sparno šalių lyderiai pastaruoju metu viešai perspėjo turintys žvalgybos informacijos apie Rusijos rengimąsi kinetinėmis priemonėmis surengti provokacijas jų valstybėse.
Prezidentas Gitanas Nausėda interviu BNS anksčiau sakė, kad taikiniais Lietuvoje gali tapti kritinė susisiekimo bei energetikos infrastruktūra, o į ją gali būti taikomasi tiek konvencinėmis priemonėmis, tiek rengiant sabotažo aktus.
Kariuomenė nuo birželio 18-osios remia Viešojo saugumo tarnybą saugant suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą Klaipėdoje, „LitPol Link“ elektros jungties su Lenkija skirstyklą Alytuje, transformatorių pastotę Alytaus rajone bei Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę.
Liepos 17 dieną R. Kaunas pasirašė įsakymą, kuriuo ši apsauga pratęsiama iki rugpjūčio 19-osios. Kariuomenė saugumo paramai turi skirti iki 30 karių vienetą, aprūpintą transportu, ir laivą ar katerį su įgula.
Maskvos ketinimai rengti provokacijas siejami su Rusijos sunkumais mūšio lauke Ukrainoje ir noru pasiekti kokį nors greitesnį laimėjimą. Kremlius kaltinimus dėl planuojamų rengti išpuolių atmeta.
Be to, Maskva kurį laiką kaltina Baltijos valstybes suteikiant oro erdvę Ukrainos atakoms. G. Nausėda yra viešai paneigęs šią informaciją.
