AFP-BNS

NATO jūrų misija, skirta stebėti Baltijos jūrą, per pastaruosius metus sėkmingai atrėmė grėsmes ypatingos svarbos povandeninei infrastruktūrai, penktadienį naujienų agentūrai AFP pranešė karo laivo „Johan de Witt“ vadai.

Didžiulis pilkas laivas – vienas iš keturių nuolatinių NATO tarptautinių laivynų, vadinamų nuolatinėmis jūrų grupėmis, flagmanas – po ilgus mėnesius trukusių pratybų, įskaitant aljanso „Baltic Sentry“ patruliavimo misiją, šiuo metu švartuojasi Pietryčių Londone.

„Baltic Sentry“ vykdoma nuo sausio, kad apsaugotų povandeninę infrastruktūrą – tūkstančius kilometrų kabelių, svarbių pasauliniam interneto srautui – po to, kai 2024-ųjų gruodį Suomijos įlankoje buvo pažeisti penki kabeliai.

Baltijos jūra tapo įtampos tarp Rusijos ir NATO židiniu nuo 2022 metų, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, o padėtį dar labiau pablogino vėlesnis Baltijos kaimynių Suomijos ir Švedijos sprendimas prisijungti prie Aljanso.

Kariniai ekspertai ir Europos lyderiai teigia, kad Rusija suintensyvino savo hibridinį karą strateginiame regione, su kuriuo dabar ribojasi tik NATO narės, išskyrus Rusiją, įsiverždama į šalių oro erdvę ir, kaip įtariama, vykdydama diversijos operacijas prieš povandeninius kabelius.

„Tačiau nuo tada, kai pradėjome, nepastebėjome jokios piktavališkos veiklos. Anksčiau buvo nemažai incidentų“, – sakė NATO nuolatinės grupės, kuriai priklauso „Johan de Witt“, štabo viršininkas Craigas Raeburnas (Kreigas Reibernas).

„Mes užkirtome kelią tai veiklai“, – sakė C. Raeburnas.

Tačiau, anot laivyno vado Arjeno S. Warnaaro (Arjeno S. Varnaro), povandeninės infrastruktūros Baltijos jūroje apsauga taip pat yra „teisinis klausimas“, o tie, kurie padaro jai žalos, turėtų būti „patraukti atsakomybėn“.

Kuko salose registruoto tanklaivio „Eagle S“, kuris, kaip manoma, priklauso Rusijos „šešėliniam laivynui“ – abejotinos nuosavybės laivams, naudojamiems siekiant apeiti Vakarų sankcijas, – įgulos nariai buvo apkaltinti tuo, kad Suomijos įlankoje tempė inkarą jūros dugnu ir taip pažeidė kabelius.

Anksčiau šį mėnesį Helsinkio teismas atmetė bylą dėl to, kad tai nepriklauso Suomijos jurisdikcijai, tačiau prokurorai pareiškė, kad ją apskųs.

„Galite įrodyti, kas tai padarė, bet ar galite įrodyti, kad jis tai padarė tyčia? Tai daug sunkiau“, – teigė A. S. Warnaaras.

NATO vadai sako, kad gynybos pajėgumus regione sustiprino Suomijos ir Švedijos patirtis apsaugant povandeninę infrastruktūrą, taip pat tokiose srityse kaip kova su povandeniniais laivais ir dronų įsiveržimų valdymas.

„Baltijos šalys deda daug pastangų, – teigė A. S. Warnaaras. – Bet mes esame ten. Mes stebime. Jie žino, kad mes stebime. Ir tai turi poveikį.“