BNS

Kariuomenė Šilutės rajone antradienį vertins, ar yra reikalas sprogdinti ledą, tuo metu savivaldybė ketina spręsti dėl ekstremaliosios situacijos paskelbimo apsemtose seniūnijose.

Kaip pranešė Vyriausybės komunikacijos departamentas, pasitelkti kariuomenę leidžia Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) sprendimas aktyvuoti antrąją pasirengimo galimam potvyniui fazę.

Kariuomenė antradienį pradės Šilutės rajono vandens telkinių inžinerinę žvalgybą, kartu su Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos hidrologais atliks situacijos įvertinimą dėl tolesnių inžinerinių priemonių panaudojimo.

Kaip BNS nurodė Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis, kariuomenė vertins, ar reikia sprogdinti ledą siekiant sumažinti vandens lygį.

„Šiandien atvyks kariškiai, inžinieriai, ir žiūrės, ar yra poreikis sprogdinimui, ar anksti dar“, – sakė meras.

„Ir 13 valandą rinksis savivaldybės Ekstremaliųjų situacijų operacijų centras, ir greičiausiai tose seniūnijose, kur yra jau apsemtos teritorijos, apie 4 tūkst. hektarų, paskelbsime ekstremalią situaciją“, – kalbėjo V. Laurinaitis.

Vyriausybė pažymėjo, kad sprendimas aktyvuoti antrąją potvynio valdymo fazę priimtas atsižvelgiant į vietovių užliejimus Žalgirių kaime ir staigų vandens lygio šuolį Rusnėje, Uostadvaryje.

Šių regionų gyventojus prašoma apsaugoti savo turtą, būti pasirengus evakuotis, sekti oficialią informaciją bei vykdyti institucijų nurodymus. Kituose regionuose esantiems gyventojams, anot pranešimo, papildomų veiksmų atlikti nereikia.

Šilutės rajono mero vertinimu, potvynio situacija „nėra bloga“, ji kontroliuojama.

„Daugiausia vandens lygis kyla ties Uostadvariu, tai greičiausiai ir Minijoje pakils, kadangi yra ledų sangrūdos mariose. Kai yra Atmatos žiotys, iš jų išėjo ledai visi, bet atsirėmė į marių ledus, o marios dar užšalusios“, – sakė V. Laurinaitis.

„Situacija tokia, kad vienose upėse lygis lyg mažėja, bet čia yra pulsuojantis dalykas, pusdienį mažėja, pusdienį kyla, nes kai kur dar yra sangrūdos susidariusios“, – pažymėjo meras.

Jo duomenimis, pagalbos prašymų iš gyventojų šiuo metu nėra gauta.

„Vakar buvo apsemtos 43 sodybos, šiandien yra apsemtos 36, tai septyniomis sodybomis mažiau. Vanduo atslūgo kai kuriose vietovėse“, – nurodė V. Laurinaitis.

Kaip rašė BNS, Vyriausybė vasario 25 dieną protokoliniu sprendimu patvirtino Valstybinį potvynio rizikos valdymo priemonių planą, kuriame numatyta keturių fazių sistema: nuolatinė stebėsena ir išankstinis vertinimas, padidinta parengtis, aktyvus reagavimas, ekstremaliosios situacijos valdymas bei evakuacija.

Antroji potvynio valdymo fazė apima laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, tikslinės gyventojų evakuacijos iš atskirų ruožų ir gelbėjimo darbų vykdymą bei intensyvų išteklių mobilizavimą.