Kas mėnesį vien uostamiesčio nuotekų valykloje sulaikoma apie 30 tonų įvairių atliekų ir dar apie 30 tonų riebalų bei aliejaus. Nuotekų tvarkymu užsiimanti bendrovė „Klaipėdos vanduo“ primena: kanalizacija – nėra šiukšliadėžė, o tai, kas į ją patenka, gali tapti nemenku iššūkiu tiek miesto infrastruktūrai, tiek nuotekų valymo procesui. Vis dėlto prie šios problemos sprendimo gali prisidėti kiekvienas gyventojas, pakeitęs kasdienius įpročius.

Nuotekų valyme dirbtinis intelektas padeda jau nuo 2020 metų

Nuotekų valymas yra sudėtingas procesas, kuris vyksta keliais etapais. Pirmiausia iš nuotekų pašalinamos kartu su jomis patekusios šiukšlės, smėlis ir riebalai. Vėliau vyksta biologinis valymas, kurio metu aktyviajame dumble esančios bakterijos skaido organines medžiagas ir kitus teršalus. Galiausiai nuo dumblo atskirtos išvalytos nuotekos grąžinamos į gamtinę aplinką.

Anot „Klaipėdos vanduo“ generalinio direktoriaus, į aplinką grąžinamas vanduo privalo atitikti aukščiausius kokybės reikalavimus, todėl nuolat investuojama į technologinius sprendimus.

„Jau ne vienerius metus nuotekų valymo procese naudojame išmanųjį technologą arba, paprasčiau tariant, dirbtinį intelektą, kuris padeda efektyviau valdyti technologinius procesus ir parinkti optimalų valymo intensyvumą. Tai leidžia ne tik dar geriau išvalyti nuotekas, bet ir mažinti elektros energijos sąnaudas bei CO₂ emisijas. Vis dėlto, nuotekų valykla yra paskutinė grandis, o ne vieta, kur turėtų būti sprendžiamos visos netinkamo atliekų tvarkymo pasekmės. Atsakingi gyventojų ir verslo įpročiai yra ne mažiau svarbūs. Kuo mažiau atliekų patenka į nuotekų tinklus, tuo efektyviau veikia visa sistema“, – teigia „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius Benitas Jonikas.

Aliejus ir riebalai – vienas didžiausių kanalizacijos priešų

Panaudotas aliejus ar riebalai, išpilti į kriauklę, gali pridaryti daugiau žalos, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Patekę į nuotekų tinklus, jie prilimpa prie vamzdynų sienelių ir sudaro lipnų sluoksnį, prie kurio kaupiasi kitos atliekos. Dėl to mažėja vamzdynų pralaidumas, didėja užsikimšimų rizika, o iš kanalizacijos gali sklisti nemalonūs kvapai.

Tad ką daryti su buityje panaudotu aliejumi? Jei po maisto gaminimo jo liko nedaug, keptuvę ar indelį, pavyzdžiui, nuo silkės, galima išvalyti popierine servetėle ir ją išmesti į mišrių atliekų konteinerį. Tačiau jei liko daugiau aliejaus ar kitų riebalų, juos dera surinkti į plastikinį butelį ir, sandariai užsukus, išmesti į specialius konteinerius šioms atliekoms.

„Klaipėdos mieste pastatyti 38 specialūs panaudoto aliejaus surinkimo konteineriai. Juos rasite uostamiesčio daugiabučių kvartaluose, taip pat ir KRATC atliekų surinkimo aikštelėse. Tai geriausias ir ekologiškiausias būdas gyventojams išrūšiuoti panaudotus riebalus“, – pasakoja Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Tomas Danisevičius.

Pasak vadovo, konteinerių tinklas kasmet plečiamas, tikslias jų pastatymo vietas ir nuolat atnaujinamą žemėlapį su visais adresais galite rasti internete. Surinktas aliejus perdirbamas į biodegalus – iš atskirai surinkto vieno kilogramo naudoto kepimo aliejaus galima pagaminti vieną kilogramą biodyzelino.

Ko dar negalima mesti į kanalizaciją?

Nors kai kurios atliekos atrodo smulkios ir lengvai nuplaunamos vandeniu, tai dar nereiškia, kad jos saugiai pasišalina per nuotekų tinklus. Specialistai primena, kad į kanalizaciją neturėtų patekti:

• Drėgnos servetėlės, vatos diskeliai, ausų krapštukai, sauskelnės ir kitos higienos priemonės. Jos nesuyra taip, kaip tualetinis popierius, todėl dažnai tampa užsikimšimų priežastimi.
• Maisto likučiai. Kavos tirščiai, ryžiai, makaronai ir kitos organinės maisto atliekos brinksta, kaupiasi ir sudaro sankaupas vamzdynuose.
• Vaistai bei cheminės medžiagos. Dažai, lakai, tirpikliai, acetonas, agresyvūs valikliai ir vaistų likučiai gali pakenkti nuotekų valymo procesui bei aplinkai. Tokias atliekas būtina tvarkyti pagal nustatytą tvarką.
• Statybinės atliekos. Cementas, tinkas, klijai ar smėlis kaupiasi vamzdynuose, kietėja ir gali juos negrįžtamai pažeisti.
• Plaukai. Patekę į kanalizaciją jie susipina tarpusavyje ir su kitomis atliekomis, sudarydami kamščius sifonuose bei vamzdžiuose.

Lapkritį gyventojai kviečiami daugiau sužinoti apie nuotekų valymą

„Klaipėdos vanduo“ edukacijų metu moksleiviams ir gyventojams nuolat primena apie atliekų daromą žalą nuotekų tinklams. Tačiau šį lapkritį bendrovė šiai temai skirs dar daugiau dėmesio ir kvies gyventojus aktyviau domėtis, kas vyksta su nuotekomis, ir kaip kiekvienas gali prisidėti prie sklandaus valymo proceso.