BNS

Europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ projektas per 6 metus pabrango 2,6 karto iki 15,3 mlrd. eurų, rodo naujausia nepriklausoma projekto kaštų ir naudos analizė.

2017 metais skaičiuota jo vertė buvo 5,8 mlrd. eurų.

Projekto tiesioginė nauda Baltijos šalims sieks 6,6 mlrd. eurų, tuo metu karinį mobilumą, aplinkos tvarumą, šalių koridoriaus sinergiją, socialines naudas ir poveikį tiekimo grandinei apimanti netiesioginė nauda turėtų siekti 15,5–23,5 mlrd. eurų, pirmadienį pranešė bendra Baltijos šalių įmonė „RB Rail“.

Pasak nepriklausomų vertintojų, 31 proc. „Rail Baltica“ sąnaudų augimą lėmė didesni projektavimo parametrai ir išlaidos, 51 proc. – detalesnis kainos įvertinimas projektavimo metu, 18 proc. – papildomi išoriniai reikalavimai ir veiksniai, pavyzdžiui, trečiųjų šalių reikalavimai, per pastaruosius šešerius metus atsiradę techniniai reglamentai bei specifikacijos.

Analizė rodo, kad „Rail Baltica“ sąnaudos vienam kilometrui sudarys 26 mln. eurų, tuo metu panašių greitųjų geležinkelių projektų Europoje vidutinė kilometro kaina yra 24 mln. eurų.

Tyrimo išvadose teigiama, kad 80 proc. „Rail Baltica“ naudos turėtų būti gaunama iš keleivinio transporto, 14 proc. – aplinkosaugos gerinimo, 5 proc. – krovininio transporto.

Skelbiama, kad projektas integruos Baltijos regioną į Europos geležinkelių tinklą ir kasmet didins bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą 0,5–0,7 proc. punkto, taip pat numatomas žemės vertės didėjimas, miestų, verslų, turizmo augimo veiksniai.

Teigiama, kad „Rail Baltica“ padės optimizuoti karinę logistiką ir mobilumą. Remiantis analize, taikos metu vėžė gali pakeisti 7 kilometrų ilgio karinės įrangos koloną vienu 40 vagonų traukiniu, kasmet iš karinio transporto sugeneruojant 2–4 mln. eurų pajamų.

Tuo metu ginkluotų konfliktų atveju per vieną dieną iš Baltijos šalių sostinių į Lenkiją galima evakuoti nuo 95 tūkst. iki 143 tūkst. žmonių.

Šiemet „RB Rail“ pateikė bendrą trijų Baltijos šalių paraišką dėl daugiau kaip 2 mlrd. eurų Europos Sąjungos (ES) finansavimo.

Iki šių metų pabaigos planuojama nutiesti 15 proc. visos „Rail Baltica“ linijos.

Susisiekimo ministerijos teigimu, visą „Rail Baltica“ projektą sujungiant Baltijos šalis su Europa numatyta užbaigti 2030 metais. „Rail Baltica“ sujungs Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą, Lietuvoje šis ruožas tęsis 392 kilometrus.