Recenziją parengė Lukas Norvaiša
Vis dar saulėta ir gyvybinga Kauno rotušės aikštė vilioja pasivaikščioti, o šalia jos įsikūrusi ,,Meno parko“ galerija – užsukti. Žinau, kad ir vėl kažkuo nustebins. Neklydau. Būtent dabar čia eksponuojama Kęstučio Zapkaus piešinių paroda, paprastu pavadinimu – „Piešiniai“. Nuojauta neapleidžia, kad gan paprastas, netgi primityvokas pavadinimas, gali slėpti gilesnius sluoksnius. Juk JAV gyvenančio menininko darbai matomi pasaulyje, vertinami skirtingo amžiaus ir socialinio sluoksnio žmonių. Todėl tik įžengus į galerijos erdves, supranti, tai, ką pamatysi, nebus paprasta.

Nedidelė parodos erdvė kviečia susitelkti į abstrakčius ir paslaptingus menininko darbus. Kęstutis Zapkus, vienas svarbiausių lietuvių tapytojų, abstrakcionizmo atstovas ir konceptualumo patyrimo šalinininkas, kurio darbai kalba vizualine kalba, o sudėtinga struktūra sukelia visiško pasinėrimo į meno kūrinį efektą, kuris priverčia patirti savo paties konceptą, individualią patirtį. Menininkas skiria kūrinių individualumą per įvairių spalvų ir formų sąveiką.
Parodoje rodoma vos penkiolika darbų, tačiau kiekvienas jų išsiskiria savo spalvine raiška ir laisvu abstrakčiu stiliumi. O tai verčia stabtelėti kiek ilgiau, ties kiekvienu, sukurti savo asmeninę istoriją ir metaforą. Lėtai einant pro visus rodomus piešinius, mano akys sustojo ties ryškių spalvų ir formų piešiniu. II eskizas kūriniui „Keliaraiščiais suveržtos emocijos“ – taip pavadintas kūrinys, kuris iš pirmo žvilgsnio primena spalvingą ateities megapolį, griūvantį ir paskendusį ugnies liepsnose. Sodrios bei viena kitą pakeičiančios spalvos, formų darinys ir meninė laisvė, kuria puikuojasi šis dailininko darbas, pakerėjo mane ir privertė susimąstyti, kodėl kai kurios spalvos asocijuojasi su vienu, o kitos su kažkuo kitu. Kaip žmogaus akis sugeba iš nerišlių linijų ir pavidalų atrasti jai pažįstamą formą, susieti su kasdien matomais objektais. Jaučiu, kad tokia dailininko Kęstučio Zapkaus asmenybė piešiniuose yra tai, kas atskiria meną nuo atsitiktinių spalvų mišinių. Tai yra galimybė kiekvienam stebėtojui į laisvę paleisti vaizduotę ir pamatyti vis kažką skirtingo. Žinoma, visi parodos piešiniai labai skirtingi, tačiau nesąmoningai sustoji prie kiekvieno, kadangi nedidelė parodos erdvė ir jauki atmosfera sukuria jausmą tarsi esi santykyje su kiekvienu darbu ir privalai su juo susipažinti, išnarplioti jį ir sukurti ryšį.

Kaip pats dailininkas teigia savo internetinėje svetainėje: „Norėčiau, kad mano kūriniai pirmiausia būtų suvokiami atsižvelgiant į mano paties sumanymą. Vėliau, jei žiūrovas pageidauja rinktis kitus interpretacijos kelius, tai jau yra jo teisė.“ K. Zapkus įkvėpimo būtent savo sumanymams ir turiniui ieško per struktūrinius ir socialinius reiškinius, meno problemas, siekiant perteikti išraiškingą potencialą be konkrečių vaizdinių. Menininkas siekia atkurti tapybos meno žmogiškąsias šaknis, kaip emocijų, rankos, medžiagiškumo, turinio, esamojo laiko ir apgalvotos minties liudijimą.

Besidomint menininko kūryba galima susidaryti išvadą, kad savo kūriniuose Zapkus perteikia šiuolaikinės tapybos idėjas, kurios atsiriboja nuo visuomeninių simbolių, kurie tradicinėje dailėje įgauna formą per vaizdą, pasakojimą ar kompoziciją, ir siekia skirtingų asociatyvių elementų sąveikos. Tačiau man paroda „Piešiniai“ yra tarsi tiesioginis dialogas su meno kūriniu tuščiame kambaryje, kuriame akis į akį susiduriu su savo vaizduote ir leidžiu piešiniams sukurti savo interpretaciją.
„Meno parko“ kuratorė ir meno istorikė Dovilė Morkūnaitė-Žilinskė parodos aprašymo tekste teigia, kad „parodoje pristatomuose vėlyvesniuose jo darbuose grįžtama prie temų, kurios jau dešimtmečius yra svarbios menininko praktikoje. Galerijos ,,Meno parkas” tikslas – tiek šia paroda, tiek būsimų parodų ateityje metu, palaipsniui atskleisti kūrinių rinkinį, suteikiant galimybę susipažinti su naujausiais Kęstučio Zapkaus meniniais tyrinėjimais.“ Atskleidžiama, kad menininkui tapyba yra tarsi intelektualinė patirtis, kuri atsikleidžia per intensyvią sąveiką su forma.
Kęstutis Zapkus, praleidęs ilgus metus studijuodamas tapybą bei dėstydamas JAV ir Europoje, į tarptautinę auditoriją telkiasi ir savo asmeninėje meninėje kūryboje, jo parodos yra aplankiusios Bruklino, Bostono ir Čikagos meno institutus. Ar tai būtų JAV didmiesčio galerija ar „Meno parkas“ Kaune, Zapkaus piešinių spalvinė gama pasiekia kiekvieną, kas nori su ja susipažinti, nes menininko darbai neturi amžiaus ar išsilavinimo cenzo.
Paroda „Meno parko“ galerijos erdvėse bus rodoma iki šių metų spalio 25 d.
Nuotraukos Luko Norvaišos.




