AFP-BNS

Kirgizijos parlamentas trečiadienį priėmė įstatymą, kuriuo siekiama įtvirtinti kirgizų, o ne rusų kalbos kaip prioritetinės vartojimą.

Nuo 2022 metų vasario, kai Rusija įsakė įvesti karius į Ukrainą, kitą buvusią sovietinę valstybę, kurią Maskva laiko savo įtakos sferos dalimi, penkios buvusios sovietinės valstybės regione ėmėsi veiksmų savo nacionalinei tapatybei skatinti ir stiprinti.

Pagal naująjį įstatymą ne mažiau kaip 60 proc. per televiziją ir radiją transliuojamo turinio turi būti kirgizų kalba, vietovardžiai turi būti rašomi kirgizų kalba, o kirgiziškas tekstas reklamose turi būti didesnis nei rusiškas.

Apie 80 proc. septynių milijonų Kirgizijos gyventojų šneka rusų kalba, kuri dažnai vartojama kasdieniam bendravimui.

„Jei būsime tokie abejingi kirgizų kalbai, ateinančiais metais nustosime būti tauta“, – sakė parlamento pirmininkas Nurlanbekas Turgunbekas Uulu.

Šiomis priemonėmis taip pat reikalaujama, kad kirgizų kalbą mokėtų valstybės pareigūnai, įskaitant teisėjus, valstybės tarnautojus, prokurorus ir išrinktus asmenis.

Kai kurie įstatymų leidėjai išreiškė susirūpinimą, kad didelė dalis valstybės tarnautojų nepakankamai gerai moka kirgizų kalbą, todėl gali kilti darbuotojų trūkumo problema parlamente.

Kirgizų ir rusų kalbos šalyje yra valstybinės.

Visoje Vidurinėje Azijoje rusų kalbos mokėjimas vis dar siejamas su aukštesniu socialiniu statusu, kuris suteikia galimybę dirbti prestižiškesnius darbus, o darbo migrantams – vykti dirbti į Rusiją.

Tačiau Rusijos invazija į Ukrainą, kurią, Maskvos teigimu, iš dalies lėmė noras apsaugoti etninius rusus ir rusakalbius šalies rytuose, sukėlė nerimą regiono lyderiams.

Kai kurie Rusijos politikai atsakė į Vidurinės Azijos bandymus stiprinti nacionalinę tapatybę, kaltindami šalis siekiu atsiriboti nuo savo sąjungininkės.