PagrindinisKultūraKlaipėdos festivalio muzikos, šviesų ir istorijų šou „A la laluna“ akimirkos

Klaipėdos festivalio muzikos, šviesų ir istorijų šou „A la laluna“ akimirkos

Paskelbta

Tie2.lt

Tarptautinio Klaipėdos festivalio scena tapusioje istorinėje laivų statykloje skambėjo dainos iš Sarah’os Brightman repertuaro ir populiarioji klasika, aplinka priminė pulsuojantį mėnulio kraterį, o publika mėgavosi šioje erdvėje ypatingai suskambusiais solistų balsais, orkestru ir netikėta istorija.

Mėnuliui dedikuotos programos deivių vaidmenis atliko KVMT scenoje ryškiai spindinčios, publikos bei kritikų liaupses už plataus diapazono vaidmenis nuolat pelnančios solistės Rita Petrauskaitė ir Beata Ignatavičiūtė. Jų balsai tą vakarą skambėjo ypatingai, o įtaigi vaidyba kūrė nepamirštamą sceninę istoriją, kuri įtraukė ir ne mažiau ryškiu talentu apdovanotą, tiek operos, tiek populiariosios muzikos gerbėjams gerai pažįstamą tenorą Merūną Vitulskį.

Koncerto režisierės Rūtos Bunikytės dėka „A la luna“ virto dviejų Mėnulio deivių muzikiniu pokalbiu. „Šviesioji ir tamsioji pusė. Jos kalbasi ir nesusikalba, pasakoja savo istorijas ir konkuruoja tarpusavyje. Retsykiais šioje istorijose pasirodo ir vyriški personažai – kiekvienos iš deivių atskira meilės linija.“ Mistifikuotą reginį scenoje sukūrė Klaipėdos festivalio suburti talentingi menininkai – kostiumų dailininkė Kotryna Daujotaitė, vaizdo projekcijų dailininkė Vesta Obolevičiūtė ir šviesų dailininkas Andrius Stasiulis. Solistų ir baleto šokėjų judesius režisavo choreografė Inga Briazkalovaitė. Įspūdingais šokiais ant pastatų sienų stebinančios choreografės dėka baleto artistų judesio aikštele tapo net unikalus jūrinio paveldo objektas. Didžiojo elingo metalo konstrukcijoms tai greičiausiai labai netikėtas, bet įsimintinas išbandymas!

Tuo tarpu muzikinės koncerto programos ašimi tapo populiarios britų dainininkės, aktorės, šokėjos ir dainų kūrėjos Sarah’os Brightman perdainuotos, perdirbtos kitų žinomų autorių dainos ir klasikinės bei kino muzikos kūrėjų sukurtos melodijos. Skambėjo tokie hitais tapę S. Brightman perdainiai kaip „Hijo de la luna“ (Mėnulio sūnus), „Canto della Terra“ (Žemės daina), „Time to Say Goodbye“ (Laikas ištarti sudie). Įžanga į šią geriausių S. Brightman hitų programą tapo orkestrui aranžuota Claude’o Debussy pjesė „Mėnesiena“ (Clair de lune) iš „Bergamo siuitos“ fortepijonui. O ir vėliau programoje skambėjo ne vienas klasikinės muzikos perliukas: žymioji Undinės arija mėnuliui iš Antoníno Dvořáko operos „Undinė“, Kserkso arija „Niekad nebuvo šešėlis“ (Ombra mai fu) iš Georgo Friedricho Händelio operos „Kserksas“ ir Kalafo arija „Nemiega niekas“ (Nessun dorma) iš Giacomo Puccini operos „Turandot“.

Naujausi straipsniai

“Magiškas Miškas. Pradžia” – naujiena Vilniuje rudens vakarams VU botanikos sodo Vingio skyriuje

Pranešimas spaudai Nuo spalio 10-os dienos, mingant gamtai, VU botanikos sodo Vingio skyriuje prabus magija....

Ekonominės laisvės indekse Lietuva šiemet pakilo į 22 vietą

BNS Ekonominės laisvės indekse (EFW) Lietuva šiemet pakilo iš 27 į 22 vietą, o bendrasis...

Nobelio fizikos premija skirta už astrofizikinės kilmės didelės energijos neutrinų atradimą

AFP-AP-BNS Šių metų Nobelio fizikos premija paskirta Francis Halzenui (Fransiui Halzenui) už indėlį į neutrinų...

Lietuvoje pirmą kartą patikimai užregistruoti gamtiniai žemės drebėjimai

BNS Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) duomenys pirmą kartą patikimai patvirtino, kad Lietuvos teritorijoje vyksta gamtiniai...

Daugiau

“Magiškas Miškas. Pradžia” – naujiena Vilniuje rudens vakarams VU botanikos sodo Vingio skyriuje

Pranešimas spaudai Nuo spalio 10-os dienos, mingant gamtai, VU botanikos sodo Vingio skyriuje prabus magija....

Ekonominės laisvės indekse Lietuva šiemet pakilo į 22 vietą

BNS Ekonominės laisvės indekse (EFW) Lietuva šiemet pakilo iš 27 į 22 vietą, o bendrasis...

Nobelio fizikos premija skirta už astrofizikinės kilmės didelės energijos neutrinų atradimą

AFP-AP-BNS Šių metų Nobelio fizikos premija paskirta Francis Halzenui (Fransiui Halzenui) už indėlį į neutrinų...