AFP-BNS

Lenkija sausio 1-ąją pusmečiui rotacijos tvarka perima pirmininkavimą Europos Sąjungai (ES) iš Vengrijos.

Tai – gera žinia daugeliui ES šalių, kurios galės lengviau atsidusti po nestabilaus pusmečio vadovaujant Vengrijai.

Manoma, kad Varšuva, nors ir neturėdama realios galios, atneš taikingesnį požiūrį nei jos pirmtakė ir bus laikoma pagrindine bloko veiksmų varomąja jėga.

Lenkija, tradiciškai nusiteikusi priešiškai Rusijos atžvilgiu, nuo 2022-ųjų invazijos yra viena ryškiausių Ukrainos rėmėjų, o Vengrija, kuri yra artimiausia Maskvos sąjungininkė ES, priešinasi paramos Kyjivui teikimui.

„Visi laukia naujos pradžios“, – sakė vienas diplomatas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

Ilgą laiką glaudžiais kultūriniais ir diplomatiniais ryšiais susietos Lenkija ir Vengrija pastaraisiais metais politiškai smarkiai išsiskyrė.

Vengrijai vadovaujant premjerui Viktorui Orbanui, Budapeštas nuolat nesutaria su Briuseliu ir tampa tam tikra žemyno balta varna.

Anot Briuselyje įsikūrusio analitinio centro „Bruegel“ vyresniojo mokslinio bendradarbio Guntramo Wolffo (Guntramo Volfo), Vengrijos šešių mėnesių pirmininkavimo buvo laukiama su baime, o vėliau paaiškėjo, kad ji „gana erzina“ kitų ES šalių vyriausybes.

Nors kiekviena ES šalis atkakliai kovoja už savo interesus, pirmininkavimo metu ji turėtų padėti savo politiką į šoną ir imtis iš pažiūros neutralesnio vaidmens.

V. Orbanas pasinaudojo šia platforma, kad atvirai įgyvendintų savo diplomatinę darbotvarkę.

Pirmiausia jis nuvyko į Rusiją derybų su prezidentu Vladimiru Putinu. Šios, kaip Budapeštas vadina, „taikos misijos“ metu jis taip pat lankėsi Kyjive ir Pekine. Tai sukėlė kitų ES šalių lyderių nepasitenkinimą.

Nors Bendrija pirmininkaujančios valstybės narės vaidmenį prilygina „vakarienės surengimu“ bloko nariams, šis darbas nėra vienadienis.

Pirmininkaujanti šalis vadovauja ES Tarybos, kurią sudaro 27 valstybių narių ministrai, posėdžiams, sudaro darbotvarkę ir vadovauja deryboms.

Vengrija daugumą ES vidaus reikalų tvarkė įprastu būdu. Tačiau ji lėtino bloko veiksmus užsienio politikos srityje, įskaitant paskolas ir karinę pagalbą Ukrainai.

Koncentruosis į saugumą

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas tikriausiai rūpinsis, kad būtų sugrįžta prie tradiciškesnių užduočių – konsensuso ir kompromisų paieškos, sakė G. Wolffas.

Buvęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas pašalino įtampą, tvyrojusią tarp Briuselio ir ankstesnės Lenkijos nacionalistinės vyriausybės, taip padidindamas ir taip augančią šalies įtaką.

Danijos tarptautinių studijų instituto duomenimis, nuo 2004 metų, kai Lenkija įstojo į ES, jos ekonomika išaugo beveik tris kartus.

Šiuo metu jai tenka daugiau nei 4 proc. viso ES bendrojo vidaus produkto (BVP).

Tik Vokietija, Prancūzija, Italija, Ispanija ir Nyderlandai įneša daugiau.

Lenkija šiuo metu pirmauja NATO išlaidų reitinge pagal savo išlaidas gynybai – jos siekia daugiau nei 4 proc. BVP.

Tai atsispindės kituose jos tiksluose, kurių ji sieks per artimiausią pusmetį.

Penktoji pagal gyventojų skaičių bloko valstybė pareiškė, kad pirmininkavimą ES nori išnaudoti tam, kad sustiprintų savo, kaip vienos svarbiausių bloko valstybių, pozicijas.

Jos atstovė ES Agnieszka Bartol (Agneška Bartol) teigė, kad daugiausia dėmesio bus skiriama saugumui.

Tai apima ir ekonominį, energetinį bei maisto saugumą, tačiau gynyba yra svarbiausia sąraše.

„Negalime nekreipti dėmesio į tarptautinę padėtį, – sakė A. Bartol. – Šiuo metu išgyvename ypatingus iššūkius. Mūsų pašonėje vyksta karas.“

Varšuva teigia, kad jos prioritetai yra paramos Ukrainai didinimas, sankcijų Rusijai griežtinimas ir Europos gynybos pramonės skatinimas.

Tačiau diplomatinis šaltinis įspėjo, kad tai nebus lengva užduotis.

Jis pažymėjo, kad ES saugumo ir užsienio politikos sprendimai turi būti priimami vienbalsiai, o Vengrija ir Slovakija greičiausiai priešinsis.

Kiti išreiškė susirūpinimą, kad gegužę numatyti Lenkijos prezidento rinkimai gali pakenkti Varšuvos neutralumui ES arenoje.

„Jie visada laikysis pozicijos, atsižvelgdami į prezidento rinkimus“, – sakė vienas aukšto rango diplomatas.

Tačiau „tai žaidimo dalis“, teigė pirmasis diplomatinis šaltinis.

Per ateinančius šešis mėnesius nenumatoma priimti jokių svarbių sprendimų, išskyrus saugumo srityje. Naujoji Europos Komisija, kuriai tenka pagrindinis vaidmuo rengiant ES teisės aktus, ką tik pradėjo darbą.