Karolis Rudenka
Kriptovaliutos per mažiau nei du dešimtmečius iš nedidelio technologijų entuziastų eksperimento virto trilijonais dolerių vertinama pasauline rinka. Vieniems jos – alternatyva tradicinei finansų sistemai ir viena svarbiausių XXI amžiaus technologinių inovacijų. Kiti jas vertina kaip itin spekuliatyvų turtą, kurio kainą neretai labiau lemia investuotojų lūkesčiai ir emocijos nei fundamentali vertė.
Abi pusės turi argumentų. Blokų grandinės technologija jau seniai peržengė eksperimentinės idėjos ribas, tačiau kartu kriptovaliutų istorijoje netrūksta milijardinių nuostolių, žlugusių projektų, įsilaužimų, sukčiavimo schemų ir investuotojų, praradusių visas santaupas.
Taigi, kas iš tiesų yra kriptovaliutos, kiek jų egzistuoja ir ar verta joms patikėti savo pinigus?
Nuo Bitcoin iki milijonų skaitmeninių žetonų
Šiuolaikinių kriptovaliutų istorijos pradžia paprastai siejama su 2008 metais, kai slapyvardžiu Satoshi Nakamoto pasivadinęs asmuo ar žmonių grupė paskelbė Bitcoin veikimo principus aprašantį dokumentą. 2009 metais pradėjo veikti pats Bitcoin tinklas.
Pagrindinė idėja tuo metu atrodė radikali: sukurti elektroninių pinigų sistemą, kuriai nereikėtų centrinio banko ar kitos institucijos, patvirtinančios kiekvieną operaciją.
Tradicinėje finansų sistemoje pinigų pervedimą kontroliuoja bankai, mokėjimų įstaigos ir centriniai bankai. Bitcoin atveju operacijų registras paskirstomas tarp daugybės tinklo dalyvių. Tam naudojama blokų grandinės, arba „blockchain“, technologija.
Supaprastintai blokų grandinę galima įsivaizduoti kaip viešą skaitmeninę apskaitos knygą. Joje registruojamos operacijos, o informaciją saugo ne vienas centrinis serveris, bet daugybė tinklo dalyvių. Kriptografiniai metodai padeda užtikrinti, kad jau patvirtintus įrašus būtų itin sunku nepastebimai pakeisti.
Po Bitcoin atsirado daugybė kitų projektų. 2015 metais pradėjęs veikti Ethereum išplėtė blokų grandinės panaudojimo galimybes – joje galima vykdyti vadinamąsias išmaniąsias sutartis ir kurti decentralizuotas programas. Vėliau atsirado tūkstančiai kitų kriptovaliutų ir žetonų: nuo mokėjimams ar decentralizuotoms finansinėms paslaugoms skirtų projektų iki vadinamųjų „stablecoin“, kurių vertę siekiama susieti su įprastomis valiutomis, bei „memecoin“, kurių populiarumą dažnai lemia interneto bendruomenės ir spekuliacija.
Kiek kriptovaliutų egzistuoja?
Atsakyti vienu skaičiumi praktiškai neįmanoma, nes naujus skaitmeninius žetonus šiandien galima sukurti labai greitai, o daugybė projektų gyvuoja vos kelias dienas ar net valandas.
„CoinGecko“ duomenimis, 2026 metais jos stebimų kriptovaliutų skaičius viršija 20 tūkstančių. Tačiau tai tik aktyviai duomenų bazėse stebima rinkos dalis.
Jeigu skaičiuotume visus įvairiose blokų grandinėse kada nors paleistus žetonus, skaičiai būtų matuojami jau ne tūkstančiais, o milijonais. Tai tapo ypač akivaizdu atsiradus platformoms, leidžiančioms beveik kiekvienam vartotojui per kelias minutes ir turint minimalių techninių žinių išleisti savo žetoną.
Todėl teiginys „egzistuoja 20 tūkst. kriptovaliutų“ neatskleidžia viso vaizdo. Tikslesnė formuluotė būtų tokia: egzistuoja dešimtys tūkstančių plačiau stebimų kriptovaliutų ir milijonai sukurtų žetonų, kurių didelė dalis praktiškai neturi ekonominės reikšmės.
Milijonai jau išnyko
Dar įspūdingesnė statistika atsiveria pažvelgus į žlugusius projektus.
„CoinGecko“ atlikta „GeckoTerminal“ duomenų analizė parodė, kad 2021–2025 metais nebeaktyviais tapo apie 13,4 mln. kriptovaliutų ir žetonų projektų. Vien 2025 metais tokių buvo apie 11,6 mln. Pagal šios analizės metodiką žlugusiais laikomi žetonai, kuriais anksčiau buvo prekiauta, tačiau prekyba jais nutrūko.
Šie skaičiai reikalauja svarbios išlygos. Didžiąją jų dalį sudaro ne tokio masto projektai kaip Bitcoin ar Ethereum, o smulkūs, dažnai spekuliaciniai žetonai. Pastaraisiais metais juos sukurti tapo itin paprasta, todėl kartu dramatiškai padidėjo tiek naujų projektų, tiek jų žlugimo statistika.
Tačiau investuotojui išvada svarbi: faktas, kad žetonas egzistuoja blokų grandinėje ir juo galima prekiauti, visiškai nereiškia, kad jis turi ilgalaikę vertę.
Ar kriptovaliutos yra patikimos?
Čia svarbu atskirti du skirtingus dalykus – technologijos patikimumą ir konkretaus turto patikimumą.
Gerai suprojektuota decentralizuota blokų grandinė gali būti technologiškai labai atspari duomenų klastojimui. Tačiau tai nereiškia, kad kiekviena joje egzistuojanti kriptovaliuta yra patikima investicija.
Galima palyginti su internetu. Pats internetas gali veikti puikiai, tačiau tai negarantuoja, kad kiekviena internete veikianti parduotuvė ar investicinė platforma yra patikima.
Kriptovaliutų investuotojas susiduria su keliais skirtingais rizikos sluoksniais. Gali smarkiai kristi pačios kriptovaliutos kaina. Gali žlugti projektą kurianti komanda. Gali būti nulaužta prekybos platforma arba investuotojo paskyra. Gali būti aptikta programinio kodo klaida. Sukčiai gali sukurti fiktyvų projektą ir, surinkę investuotojų pinigus, dingti. Galiausiai pats vartotojas gali prarasti savo privačius raktus ar prisijungimo duomenis.
Todėl saugi blokų grandinė dar nereiškia saugios investicijos.
Kodėl žmonės vis tiek investuoja?
Pagrindinė priežastis paprasta – galimybė uždirbti.
Bitcoin istorijoje būta laikotarpių, kai ilgalaikiai investuotojai uždirbo milžinišką grąžą. Tai padėjo sukurti pasakojimą apie kriptovaliutas kaip galimybę anksti investuoti į naują finansų technologiją.
Be to, dalis investuotojų Bitcoin vertina kaip ribotos pasiūlos skaitmeninį turtą. Maksimalus Bitcoin kiekis yra numatytas jo protokole – 21 milijonas vienetų. Būtent ribota pasiūla yra vienas argumentų, kodėl Bitcoin kartais lyginamas su skaitmeniniu auksu.
Tačiau istorinė grąža negarantuoja būsimos. Tai ypač svarbu turint omenyje, kad kriptovaliutų kainos gali keistis nepaprastai greitai.
Finansų rinkose didelė potenciali grąža beveik visada reiškia didesnę riziką. Kriptovaliutų rinkoje šis principas matomas itin ryškiai.
Ar apsimoka investuoti į kriptovaliutas?
Vienareikšmio atsakymo nėra. Tai priklauso nuo investuotojo finansinės padėties, investavimo laikotarpio, rizikos tolerancijos ir nuo to, kokį konkretų kriptoturtą jis perka.
Tačiau kriptovaliutų nereikėtų vertinti taip pat kaip banko indėlio ar mažos rizikos obligacijų. Finansų priežiūros institucijos jas priskiria prie didelės rizikos investicijų.
Jungtinės Karalystės finansų priežiūros institucija FCA investuotojams rekomenduoja būti pasirengusiems prarasti visą į kriptoturtą investuotą sumą. Ji taip pat pabrėžia kainų svyravimo, bendrovių žlugimo, klientų turto apsaugos ir kibernetinių atakų rizikas.
Tai nereiškia, kad kiekvienas investuotojas pinigus praras. Tai reiškia, kad tokio scenarijaus negalima atmesti ir investuojama suma turėtų būti vertinama atsižvelgiant būtent į tokią riziką.
Didelis skirtumas yra ir tarp skirtingų kriptovaliutų. Ilgametę istoriją, didžiulį tinklą ir aukštą likvidumą turintis Bitcoin rizikos prasme nėra tas pats, kas vakar sukurtas nežinomos komandos žetonas. Tačiau net didžiausia rinkos kapitalizacija savaime nepanaikina kainos kritimo rizikos.
Ar kriptovaliutas pirkti saugu?
Europos Sąjungoje situacija tapo aiškesnė įsigaliojus MiCA – bendrai kriptoturto rinkų reguliavimo sistemai. Ji nustato reikalavimus daliai kriptoturto emitentų ir paslaugų teikėjų. Vis dėlto ES finansų priežiūros institucijos pabrėžia, kad vartotojų apsauga gali būti ribota ir priklauso nuo konkretaus turto bei paslaugos. Jos rekomenduoja prieš investuojant patikrinti, ar kriptoturto paslaugų teikėjas turi teisę veikti ES.
Tačiau reguliavimas neapsaugo nuo svarbiausios rizikos – rinkos kainos kritimo.
Net visiškai teisėtai įsigyta kriptovaliuta gali prarasti didžiąją dalį vertės.
Dar viena problema – sukčiavimas. Netikros investavimo platformos, fiktyvūs žetonai, socialiniuose tinkluose reklamuojamos „garantuoto pelno“ schemos, apsimetėliai konsultantai ir pavogtos paskyros tapo neatsiejama kriptovaliutų ekosistemos rizikos dalimi. FCA duomenimis, pranešimų apie kriptovaliutų investicinį sukčiavimą skaičius nuo 2020 metų daugiau nei padvigubėjo.
Ypač atsargiai reikėtų vertinti bet kokį pasiūlymą, žadantį garantuotą ar neįprastai didelę grąžą.
Kriptovaliutų paradoksas
Kriptovaliutų fenomenas turi savotišką paradoksą. Technologija buvo sukurta siekiant sumažinti priklausomybę nuo tarpininkų, tačiau didelė dalis žmonių šiandien kriptovaliutas perka būtent per centralizuotas biržas ir jose palieka savo turtą.
Kriptovaliutos suteikia galimybę žmogui pačiam kontroliuoti savo skaitmeninį turtą, bet kartu užkrauna jam atsakomybę, kuri tradicinėje finansų sistemoje tenka bankui. Pametus banko kortelę galima kreiptis į banką. Pamiršus slaptažodį dažniausiai galima jį atkurti. Praradus vienintelį prieigos prie savarankiškai saugomos kriptovaliutų piniginės privatų raktą, tokios galimybės gali nebūti.
Decentralizacija suteikia laisvę, tačiau kartu panaikina dalį apsaugos mechanizmų, prie kurių vartotojai yra įpratę tradicinėje finansų sistemoje.
Technologija išliks, tačiau ne kiekviena kriptovaliuta
Po daugiau nei penkiolikos metų jau sunku kriptovaliutas vadinti vien trumpalaikiu eksperimentu. Susiformavo milžiniška infrastruktūra: biržos, skaitmeninės piniginės, mokėjimų sistemos, decentralizuotos finansinės paslaugos, išmaniosios sutartys ir nauji skaitmeninio turto modeliai.
Tačiau lygiai taip pat klaidinga būtų manyti, kad dėl visos rinkos augimo vertę ilgainiui išlaikys kiekviena kriptovaliuta.
Istorija jau parodė priešingai – milijonai žetonų išnyko, o dar daugiau jų tapo beveik beverčiai.
Todėl klausimą „ar verta investuoti į kriptovaliutas?“ prasmingiau pakeisti keliais kitais: ką konkrečiai perku, kodėl šis turtas turėtų turėti vertę, kas už jo stovi, kokią problemą jis sprendžia ir kas nutiks mano finansams, jeigu investicija praras 50, 80 ar net 100 procentų vertės?
Kriptovaliutos gali būti investicinio portfelio dalis tiems, kurie supranta jų veikimo principus ir sąmoningai prisiima didelę riziką. Tačiau jos nėra greito ir garantuoto praturtėjimo priemonė. Didelė galima grąža čia egzistuoja kartu su realia galimybe patirti labai didelius nuostolius.
Ir būtent šį faktą verta suprasti anksčiau, nei paspaudžiamas mygtukas „Pirkti“.
Šaltiniai
- CoinGecko Research / GeckoTerminal – Dead Coins: How Many Cryptocurrencies Have Failed? Duomenys apie 2021–2025 m. nebeaktyviais tapusius kriptovaliutų ir žetonų projektus bei jų skaičiaus augimą.
- European Securities and Markets Authority (ESMA), European Banking Authority (EBA), European Insurance and Occupational Pensions Authority (EIOPA) – Warning on crypto-assets, 2025. Informacija apie kriptoturto kainų svyravimo, likvidumo, sukčiavimo, kibernetinio saugumo ir vartotojų apsaugos rizikas.
- ESMA – EU Supervisory Authorities warn consumers of risks and limited protection for certain crypto-assets and providers, 2025. Informacija apie ES kriptoturto rinkų reglamentą MiCA ir investuotojų apsaugą.
- Financial Conduct Authority (FCA) – Investing in crypto, atnaujinta 2026 m. Informacija apie kriptovaliutų investavimo riziką, kainų svyravimus, kibernetines grėsmes ir galimybę prarasti visą investuotą sumą.
- Financial Conduct Authority (FCA) – Crypto: The basics, atnaujinta 2026 m. Kriptoturto, paskirstytojo registro technologijos (DLT) ir investavimo į kriptoturtą pagrindai.
- Financial Conduct Authority (FCA) – Crypto investment scams, atnaujinta 2026 m. Informacija apie kriptovaliutų investicinį sukčiavimą ir dažniausiai naudojamas apgaulės schemas.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
