BNS
Krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa sako, kad kariniam mobilumui ypač svarbioms Lietuvos susisiekimo jungtims išvystyti reikia apie 1 mlrd. eurų.
Pasak jo, kariniam mobilumui šalyje reikėtų iš viso apie 4 mlrd. eurų, lėšų bus siekiama gauti iš ES, NATO instrumentų.
„Mūsų poreikiai siekia 4 mlrd. eurų, o kritinei (susisiekimo infrastruktūrai – BNS) – apie 1 mlrd. eurų. Suprantame, kokios apimties ir masto tai projektai. Jei neturėsime to finansavimo, vien savo nacionalinėmis lėšomis bus sunku padaryti“, – karinio mobilumo forume Vilniuje žurnalistams pirmadienį sakė K. Aleksa.
„Kalbame apie pastiprinimo kelius – pirmasis per Suvalkų koridorių, ta pietvakarinė kryptis. Tiek geležinkeliams, „Rail Balticai“, tiek keliams. Taip pat yra kiti kritiniai taškai – atėjimas kitas per Klaipėdą, taipogi oro uostai. Toks jau minimum (poreikis – BNS) yra tas vienas milijardas eurų, tiek priklauso tų kritinių projektų įgyvendinimui“, – kalbėjo viceministras.
Pasak vieno ministerijos vadovų, Lietuva nori, kad didžiąją dalį karinio mobilumo projektų finansuotų būtent ES ar NATO, kadangi valstybės biudžeto ištekliai pirmiausia nukreipti kariuomenės divizijai.
Jo teigimu, valstybė prie šios infrastruktūros galėtų prisidėti „apie keliais šimtais milijonų eurų“.
„Siekis kuo labiau išplėsti ES ir NATO finansavimą, kad nacionalinis finansavimas būtų kuo mažesnis, surytų kuo mažesnę dalį nacionalinių (finansinių – BNS) pajėgumų“, – aiškino K. Aleksa.
Anot viceministro, ES finansavimas šiems projektams būtinas, nors pripažino, kad dėl to teks pakovoti: „Turime tą kovą daugelyje frontų, (…) karinis mobilumas yra viena tų sričių, puikiai suprantame, kad tie 17–18 mlrd. eurų, kurie žadami kitoje daugiametėje finansinėje perspektyvoje, yra tikrai gerai. Bet pažiūrėsime, kaip vyks derybos, gali būti, jog sumažės tas (finansavimo – BNS) srautas.“
Savo ruožtu susisiekimo ministras Juras Taminskas teigė, kad jungtys turi būti vystomos taip, jog prireikus jomis būtų greitai perkeliami kariniai vienetai bei evakuojami civiliai.
„Dabar situacija nei gera, nei negera, dabar ji yra stadijoje, kad mūsų infrastruktūra žingsnis po žingsnio pritaikoma tiek kariniam mobilumui, tiek civilių evakuacijai“, – žurnalistams forume sakė J. Taminskas.
Kaip rašė BNS, karinio mobilumo ir atsparumo temoms skirtame forume prezidentas Gitanas Nausėda išsakė poreikį aktyviai dirbti dėl „karinio Šengeno“, jog kariniai pajėgumai per sąjungininkų sienas galėtų judėti laisvai, be biurokratinių kliūčių.
Ministrus, ES ir NATO pareigūnus bei verslo atstovus sutelkusiame renginyje kalbama apie politikos bei finansavimo kryptis ruošiantis kitam daugiamečiui ES biudžetui, iš Ukrainos karo patirties kylančias įžvalgas.
