BNS

Kauno technologijos universitetas (KTU) pradeda įgyvendinti projektą, kuriuo bus tiriamas Antrojo pasaulinio karo pabėgėlių architektų, vadinamųjų dipukų, kūrybinis palikimas Šiaurės Amerikoje.

Kaip teigiama penktadienį išplatintame pranešime, projektu „Laisvės salos: architektūrinis Lietuvos dipukų palikimas Šiaurės Amerikoje“ bus siekiama labiau išplėsti Lietuvos architektūros istoriografiją, atskleisti mažai nagrinėtą diasporos paveldą ir jo tipologinę, stilistinę bei ideologinę įvairovę.

Taip pat ištirti pabėgėlių architektų indėlį į bendrą Šiaurės Amerikos architektūrinę raidą ir globalų modernizmo diskursą.

Pasak KTU Architektūros ir urbanistikos centro vadovo Vaido Petrulio, išsamus tyrimas leis reikšmingai praplėsti ne tik lietuvišką, bet ir globalią moderniosios architektūros istoriografiją.

„Vadinamųjų dipukų architektūra gimė iš tremties patirčių ir politinių aplinkybių. Karo pabėgėlių architektų darbai egzilyje atskleidžia tiek lietuviškojo modernizmo įvairovę, tiek diasporos atsparumo strategijas, tiek ir kultūrinės tapatybės išsaugojimo siekius“, – teigė V. Petrulis.

Jo teigimu, tai yra labai reikšmingas Lietuvos architektūros istorijos puslapis, tačiau iki šiol jis tyrinėtas gana fragmentiškai.

„Suformuluoti gilų, nuoseklų, išsamų pasakojimą, lokalizuojantį dipukų kartos darbus pasauliniame ir lietuviškame kontekste – pagrindinė šio projekto ambicija“, – pridūrė mokslininkas.

Planuojama, kad pagrindinis šio projekto rezultatas bus mokslo monografija anglų kalba, leidžiama KTU leidykloje. Taip pat suplanuota keletas pranešimų konferencijose ir publikacijų tarptautiniuose mokslo leidiniuose.