BNS
Kultūros ministerija kitąmet kultūros įstaigoms ir programoms planuoja skirti beveik 10 mln. eurų papildomai, daugiausia lėšų numatydama Lietuvos kultūros tarybai, Lietuvos kultūros institutui ir Medijų rėmimo fondui, pirmadienį pranešė ministras Lukas Alsys.
„Tokie kertiniai prioritetai, kuriais mes rūpinamės. Nes jeigu mes sakom, kad kultūrą suvokiame kaip valstybės saugumo dedamąją, tai mes tomis lėšomis, kuriomis mes disponuojame, mes turime užtikrinti tą minkštosios galios ir minkštojo poveikio tęstinumą“, – susitikime su ministerijai pavaldžių įstaigų vadovais teigė ministras.
„Be abejo, infrastruktūra pareikalaus irgi tam tikro atitinkamo dėmesio, bet kol kas į infrastruktūros projektus mes žiūrime labiau ribotai negu į turinį. Tai pagrindinė žinutė yra tokia, kad didysis mūsų fokusas yra į minkštąją galią, į turinio kūrimą ir į žmogų“, – pabrėžė ministras.
Pasak jo, galutinės sumos dar nėra suderintos, todėl dėl papildomų lėšų paskirstymo ministerija tarsis su įstaigų vadovais, vertindama, kur investicijos turėtų didžiausią poveikį.
Nors pagal 2027 metų biudžeto projektą Medijų rėmimo fondui numatomas finansavimas mažėja nuo 9,995 mln. iki 9,954 mln. eurų, ministras akcentavo, kad fondui papildomų lėšų bus skirta iš kitų ministerijos biudžeto eilučių.
„Geopolitinė mūsų situacija mums neleidžia taupyti Medijų rėmimo fondo sąskaita, todėl dabartiniuose skaičiuose iš papildomų pinigų mes matom ženklią sumą tikrai tenai“, – pabrėžė ministras.
Be kita ko, L. Alsys svarstė, kad Lietuvos kultūros tarybos biudžetas galėtų padidėti 3–4 mln. eurų.
Abejonės dėl renovacijų
Tuo metu dėl nacionalinių kultūros įstaigų pastatų renovacijos, įskaitant Radvilų rūmus ir Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus pastatus, sprendimai bus priimami atsižvelgiant į finansines galimybes ir alternatyvias programas.
„Visiems pastatams, kurie yra prioritetiniame sąraše, faktas, kad neišeis skirti, bet mes ieškome ir alternatyvių galimybių, kaip būtų galima per kitas valstybėje veikiančias finansavimo programas finansuoti pastatų renovacijos kaštus“, – sakė ministras.
„Iš biudžeto mes laikysimės savo prioritetinių įsipareigojimų ir juos finansuosime, o kitiems sprendimams, kuriems biudžeto lėšų neužteks, mąstome alternatyvas“, – pridūrė L. Alsys.
Ministro teigimu, 2027 metų kultūros srities biudžetas, palyginti su anksčiau planuotu, padidėjo maždaug 20 mln. eurų. Iš jų 14,3 mln. eurų numatyta kultūros darbuotojų atlyginimams didinti.
Ministerija BNS paaiškino, kad į šią sumą – 14,3 mln. eurų – įskaičiuotos ne tik valstybės, bet ir savivaldybių lėšos.
„Kultūros darbuotojų atlyginimų didinimui lėšos numatomos ne tik kultūros srities biudžete, bet ir savivaldybių biudžetuose. Atlyginimų didinimas bus finansuojamas iš tam tikslui papildomai skirtų lėšų“, – nurodė Kultūros ministerija.
BNS rašė, jog praėjusią savaitę pristatytas biudžeto projektas numato, jog kultūros darbuotojų atlyginimai didės apie 7,5 procento.
L. Alsys yra sakęs, kad kitąmet kultūros darbuotojų atlyginimai turėtų kilti apie 96–100 eurų „į rankas“.
Pasak ministro, siekiama, kad atlyginimai didėtų tiek ministerijos, tiek savivaldybių įstaigose, o tikslas – kultūrininkų užmokestį, kuris dabar siekia apie 80 proc. šalies vidurkio, priartinti prie vidutinio darbo užmokesčio.
„Aš, turbūt, būdamas iš kultūros sektoriaus visada pasakysiu, kad bet koks atlyginimo kėlimas niekada nebus pakankamas. Jeigu taip galima pajuokauti, bet, vienok, tai yra neblogas rezultatas“, – sakė jis.
„Reikia pripažinti, jog 7,5 proc. – tai yra neblogas rezultatas, juolab kad mes turime įsipareigojimą artėti prie 100 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Visgi noras 10 proc. kaip startinė pozicija derybinė buvo“, – teigė ministras.
L. Alsys pabrėžė, kad derybos dėl biudžeto dar nėra galutinai pasibaigusios, o Seimo nariai galės teikti siūlymus dėl jo pakeitimų.
Įstaigų vadovai ragina stiprinti bendradarbiavimą
Nacionalinio Kauno dramos teatro vadovas Eugenijus Stancikas teigė, kad susitikimas su ministru ir jo komanda suteikė vilties dėl didesnio kultūros sektoriaus bendradarbiavimo.
„Labai trūksta tos sutelkties, tikro bendradarbiavimo, nes nors ir kalbamės labai dažnai, liekame savo įstaigos rėmuose ir tikrai nesuvokiame kultūros kaip visumos“, – teigė E. Stancikas.
Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadovė Laima Vilimienė taip pat pabrėžė kultūros įstaigų bendrystės svarbą.
„Vienas svarbiausių dalykų – mūsų bendrystė, vienybė“, – sakė ji.
Kita vertus, teatro vadovė pabrėžė, jog problemų dėl finansavimo kultūros srityje visada išlieka.
„Tų probleminių klausimų yra visuomet. Atstovauju profesionaliajam scenos menui, tai tobulumui ribų nėra. Tiesiog lipame į kalną ir matome daugybę klausimų, kuriuos galime ateity išspręsti“, – kalbėjo L. Vilimienė.
„Turime vilties, kad derybos vyks ir, žiūrint į perspektyvinį planavimą, labai tikimės, kad biudžetavimas nemažės“, – pridūrė ji.
