Parengta pagal ,,The Economist”
Palūkanų normos aukščiausios per kelis dešimtmečius, karai Europoje ir Artimuosiuose Rytuose, rinkimai tokiose šalyse kaip JAV ir Indija. Tačiau pasaulio ekonomika ir toliau demonstruoja stiprų pasirodymą 2024 metais; pagal Tarptautinio valiutos fondo (TVF) prognozes pasaulio BVP augs 3,2%. Infliacija sumažėjo, o užimtumo augimas išlieka tvirtas. Akcijų rinkos augo daugiau nei 20% antrus metus iš eilės.
Vis dėlto, kaip ir visada, rožinė pasaulio ekonomikos panorama slepia didelę variaciją tarp šalių. Norint įvertinti šiuos skirtumus, The Economist surinko duomenis apie BVP — tarp 37 daugiausiai turtingų šalių. Lentelėje pateikiami šie reitingai. Kas yra nugalėtojai?
OECD šalys, 2024
Viduržemio jūros regiono ekonomikos augimas tęsiasi trečius metus iš eilės, o Ispanija užima šių metų sąrašo viršūnę. Graikija ir Italija, kurios anksčiau buvo tarsi euro zonos sunkumų simboliai, tęsia savo atsigavimą. Airija, pritraukianti technologijų įmones, ir Danija, „Novo Nordisk“ namai, žinomi dėl Ozempico, užbaigia pirmąją penketuką. Savo ruožtu, Šiaurės Europos sunkiasvoriai nuvylė, o Britanija ir Vokietija parodė prastus rezultatus. Baltijos šalių duetas Latvija ir Estija vėl atsidūrė pačioje pabaigoje, pozicijoje, kurią jos užėmė ir 2022 metais.
Pirmasis rodiklis yra tikrojo BVP augimas, plačiai pripažįstamas kaip patikimiausias ekonomikos bendros būklės matas. Šiemet pasaulio BVP buvo sustiprintas atsparios Amerikos ekonomikos ir jos išlaidaujančių vartotojų. Izraelis išsiskyrė kaip kitas puikiai pasirodęs, pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) duomenis, tačiau jo stiprus augimas daugiausia atspindi atsistatymą po staigaus smukimo 2023 metų paskutinį ketvirtį, kai prasidėjo kovos su Hamas. Ispanijoje metinis BVP augimas tikėtina viršys 3%, kurį lemia stiprus darbo rinka ir didelis imigracijos lygis, kurie mechaniškai didina ekonominį išlaidų lygį. Nors šalies BVP vienam gyventojui taip pat išaugo, jis augo mažiau nei bendras BVP.
Kitose šalyse augimas buvo nuviliantis. Vokietija ir Italija kenčia nuo aukštų energijos kainų ir silpnų gamybos sektorių. Japonija, tikėtina, užfiksuos menką 0,2% augimą, kurį slopina silpnesnis turizmas ir sunkiai sekasi automobilių pramonei. Vengrija ir Latvija pateko į recesiją.
Antrasis rodiklis yra akcijų rinkos grąža. Investuotojai ignoravo nelengvą rugpjūtį, kai jenos carry prekybos sušalimas sukėlė baimių dėl krizės. Amerikos akcijos pateikė įspūdingas infliacijai pritaikytas 24% grąžas, nes technologijų įmonių vertinimai, jau ir taip aukšti, dar padidėjo. Kanados rinka, glaudžiai susijusi su jos pietiniu kaimynu, taip pat paskelbe sveikus laimėjimus, paremtais stipriais rezultatais energetikos ir bankininkystės sektoriuose. Japonijos Nikkei 225 pasiekė rekordines aukštumas, nors metiniai rezultatai buvo vidutiniai. Buvo ir nuostolių. Suomijos akcijų kainos realiaisiais terminais nukrito į neigiamą teritoriją, o Pietų Korėjos akcijų rinka smuko po prezidento bandymo atlikti autogolpe gruodžio 3 d.
Toliau pereikime prie pagrindinės infliacijos, kuri pašalina kintamuosius komponentus, tokius kaip energija ir maistas, ir rodo pagrindinius kainų spaudimus. Nors pasaulinė infliacija žymiai sumažėjo, paslaugų kainos daugelyje šalių išlieka aukštos. Didžiojoje Britanijoje darbo užmokesčio augimas toliau kelia paslaugų kainas, todėl pagrindinė infliacija išlieka aukšta. Australijoje kylantys būsto kaštai taip pat prisideda prie šio augimo. Infliacija Turkijoje išlieka itin aukšta. Tuo tarpu Prancūzija ir Šveicarija sugebėjo išlaikyti kainų spaudimą po kontrolės.
Klasikinis ekonominio nusivylimo požymis yra augantis nedarbas, kurio daug kas tikėjosi, kai centriniai bankininkai pradėjo didinti palūkanų normas (ir dirbtinis intelektas tapo vis labiau išvystytas). Vis dėlto, nepaisant tam tikro atlaisvėjimo, darbo rinkos išlieka tvirtos, o nedarbo lygiai yra arti rekordinių žemumų. Pietų Europa, kuri vis dar kenčia nuo aukšto nedarbo, patyrė išskirtiną patobulėjimą: Graikijoje, Italijoje ir Ispanijoje nedarbas sumažėjo iki žemiausių lygių per daugiau nei dešimtmetį. Italija pasiekė didžiausią progresą – nedarbas sumažėjo 1,4 procentinio punkto nuo metų pradžios. Amerikoje ir Kanadoje, kur nedarbas šiek tiek padidėjo, ši tendencija daugiausiai priklauso nuo to, kad žmonės grįžta į darbo rinką, taip pat dėl aukšto imigracijos lygio.
Paskutinis rodiklis yra fiskalinis balansas, neįskaitant palūkanų mokėjimų, kaip BVP dalies. Po ilgų metų didelių išlaidų, daugelyje šalių reikalingas konsolidavimas, kad įsipareigojimų naštos išliktų valdomos. Danija ir Portugalija išsiskiria pasiekdamos retus biudžeto perteklius, naudodamos fiskalinę discipliną. Norvegija ir Airija taip pat turi perteklius, tačiau dėl kitų priežasčių: Norvegija dėl naftos pajamų, o Airija dėl įmonių mokesčių vėjo, stiprinamo daugybės milijardų dolerių atgalinių mokesčių sumokėjimu iš „Apple“, technologijų giganto.
Tačiau dauguma vyriausybių ir toliau išleidžia be saiko. Lenkijos pirminis deficitas viršijo 3% BVP, dėl padidėjusių gynybos išlaidų reaguojant į Rusijos karą Ukrainoje. Japonijoje didelės fiskalinės paskatos, skirtos palaikyti ekonomiką ir mažinti gyvenimo kainų spaudimą, rizikuoja dar labiau padidinti skolų problemas, nes baigiasi itin žemų palūkanų normų laikotarpis. Didžiosios Britanijos skolos trajektorija blogėja; jos naujausias biudžetas nesugebėjo atstatyti viešųjų finansų. Prancūzija yra įstrigusi politiniuose neramumuose ir negali sutramdyti išlaidų.
Artėjant 2025 metams, pasaulio ekonomikai kyla nauji iššūkiai. Beveik pusė pasaulio gyventojų gyvena šalyse, kurios šiemet surengė rinkimus, daugelyje jų buvo išrinkti lyderiai, kuriuos būtų galima apibūdinti kaip „neprognozuojamus“. Prekyba yra grėsmėje, vyriausybių skolos auga, o akcijų rinkoms liko mažai vietos klaidoms. Bent jau šiuo metu Ispanija, Graikija ir Italija — ilgą laiką menkinamos savo šiaurinių kaimynių — gali švęsti savo ekonomikos atgimimą. Jos nusipelno fiestos.
