BNS/Goda Vileikytė
Danijos elektroninių mokėjimų bankas „Nets Denmark“ Druskininkuose veikiančiai Baltarusijos sanatorijai „Belorus“ neturi grąžinti „įšaldytų“ lėšų, galutinai nusprendė teismas. Bankas 2022 metais nutraukė sutartį su „Belorus“ dėl jos sąsajų su Minsko režimu.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) rugsėjo 27 dieną galutinai nutarė, kad Danijos bankas 2021 metų lapkritį teisėtai atsisakė pervesti „Belorus“ klientų kortelėmis sumokėtus 12,4 tūkst. eurų, o 2022 metų kovą teisėtai nutraukė 2021 metų rugsėjį su bendrove pasirašytą atsiskaitymų mokėjimo kortele sutartį. LAT atmetė „Belorus“ skundą ir paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2022 metų gruodžio nutartį.
„Ieškovė („Belorus“ – BNS) nei atsakovei („Nets Denmark“ – BNS), nei teismui nepateikė pakankamų duomenų, kuriais būtų išsklaidytos abejonės dėl jos sąsajų su A. Lukašenkos režimu, (…) atsakovės („Nets Denmark“ – BNS) galimybės vykdyti šalių sutartį objektyviai yra apribotos Europos Sąjungos taikytomis sankcijomis“, – nusprendė LAT.
„Belorus“ teigė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino sanatorijos sąsajas su Baltarusijos režimu – anot jos, ji neturi tiesioginių sąsajų.
„Teismas darydamas išvadą, jog ieškovę („Belorus“ – BNS) kontroliuoja į sankcionuotų asmenų sąrašą įtrauktas asmuo, nepagrindė jos byloje esančiais įrodymais ar aplinkybėmis. Teismas tinkamai nepatikrino, ar atsakovė („Nets Denmark“ – BNS) teisėtai taiko finansines sankcijas (lėšų įšaldymą)“, – teismui teigė „Belorus“, prašiusi priteisti iš „Nets Denmark“ 12,42 tūkst. eurų skolos ir 6 proc. palūkanų.
Lietuvoje filialą turintis „Nets Denmark“ teismui teigė, kad kilus įtarimams dėl „Belorus“ sąsajų su Baltarusijos vyriausybe sanatorija su banku nebendradarbiavo, selektyviai atsakinėjo į klausimus ir prašymus pateikti informaciją, slėpė galutinį naudos gavėją.
„Nepaneigus dėl to kilusių abejonių, kad ji vis dar gali būti kontroliuojama šių asmenų, („Nets Denmark“ – BNS) pagrįstai padarė išvadą, jog atsakovės galimybės vykdyti šalių sutartį objektyviai yra apribotos ES taikytomis sankcijomis“, – teismui teigė bankas.
Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad „Belorus“ ir jos dabartinis valdytojas nėra įtraukti į sankcionuotų asmenų sąrašą, tačiau bendrovė yra kitaip susijusi su jame esančiais asmenimis.
„Apie ieškovės sąsajas su Baltarusijos vyriausybe ir A. Lukašenkos režimu teismams leido spręsti byloje nustatytos aplinkybės, kad ieškovės steigėja buvo Baltarusijos prezidento reikalų valdyba, kuriai vadovavo V. Šeimanas, (…) pareigūnas, kuriam taikomos ES sankcijos“, – nutartyje teigė LAT.
Anot LAT, aplinkybė, jog tam tikras asmuo formaliai pats nėra įtrauktas į sankcijų sąrašus, nereiškia, jog sankcijų režimas jam nebus taikomas – už jo faktiškai gali stovėti į sąrašą įtrauktas asmuo.
„Priešingas teisės aiškinimas reikštų, kad sankcijos taptų neveiksmingos, nes jas apeiti pakaktų „pašto dėžutės įmonės“, formaliai nesusijusios su tikruoju savininku ir (ar) naudos gavėju“, – teigė teismas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) šių metų liepą taip pat galutinai nusprendė, kad Užimtumo tarnyba pagrįstai nuo 2021 metų sausio prastovose buvusiems „Belorus“ darbuotojams nemokėjo subsidijų.
„Belorus“ kitose bylose nesėkmingai siekė, kad teismai įvertintų jos lėšas įšaldžiusio „Swedbank“ veiksmus, dėl kurių sanatorija esą patyrė nuostolių – prarado teisę į subsidijas, o Valstybinė mokesčių inspekcija išbraukė ją iš įmonių, nukentėjusių nuo koronaviruso pandemijos, sąrašo.
2022 metų birželį „Belorus“ atleido šeštadalį (51 iš 298) darbuotojų. „Sodros“ duomenimis, šiuo metu sanatorijoje dirba 202 žmonės.
„Belorus“ iki 2021 metų birželio vidurio priklausė Baltarusijos prezidento reikalų valdybai, kuriai vadovavo į ES sankcijų sąrašus daugiau nei prieš dešimtmetį įtrauktas Viktoras Šeimanas, tačiau 2021 metų birželį jam išėjus į pensiją sanatorija Aliaksandro Lukašenkos įsakymu buvo perduota Baltarusijos visuomenės sveikatingumo ir sanatorinio-kurortinio gydymo respublikiniam centrui.
