LETA-BNS

Rusijos ir Baltarusijos bendrų karinių pratybų „Zapad-2025“ grėsmė Latvijai ir NATO yra nedidelė, bet Maskva ir Minskas naudojasi šiomis pratybomis savo vidaus ir užsienio politikos strateginei komunikacijai, analitiniame straipsnyje teigia Latvijos Konstitucijos apsaugos biuras (SAB).

Pratybos turi vykti rugsėjo 12–16 dienomis, daugiausia Baltarusijos teritorijoje, tačiau kariškių veikla taip pat planuojama Kaliningrado srityje ir naujai perkurtose Maskvos bei Leningrado karinėse apygardose.

Oficialiai deklaruojami „Zapad-2025“ tikslai yra imituoti bendras gynybines ir puolamąsias operacijas, gerinti bendradarbiavimą tarp Rusijos ir Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų.

SAB nurodo, jog Vladimiro Putino režimas šiomis pratybomis naudojasi siekdamas vidaus auditorijai parodyti, kad nepaisydama karo Ukrainoje Rusija yra pajėgi plėtoti ir stiprinti savo karinius pajėgumus bei atsakyti į karines grėsmes.

Ši žinutė gerai priimama Rusijos ir Baltarusijos informacinėje erdvėje, nes ja pabrėžiami režimų stabilumas, patikimo sąjungininko buvimas ir gynybinis pratybų pobūdis. Tuo pačiu ja naudojamasi siekiant apkaltinti Vakarų šalis agresyvia užsienio politika ir saugumo situacijos regione bloginimu. Tai savo ruožtu skatina antivakarietiškas nuotaikas Rusijos visuomenėje ir sukuria pretekstą teisinti agresyvią V. Putino režimo užsienio politiką, ypač karą Ukrainoje, pažymi latvių nacionalinio saugumo biuras.

Suprasdama, kad „Zapad-2025“ sulaukia didesnio dėmesio, Rusija taip pat formuoja panašias užsienio politikos žinutes – kad nepaisant karo Ukrainoje rusai gali plėtoti ir stiprinti savo karinį buvimą prie NATO sienų.

Kad padidintų strateginę pratybų reikšmę, Rusija ir Baltarusija taip pat vykdo taktinio branduolinio ginklo pratybas ir demonstruoja naują karinę įrangą. SAB vertinimu, Vakarų šalys yra pagrindinė tikslinė auditorija, nes šiomis žinutėmis demonstruojami dideli Rusijos kariniai pajėgumai, įskaitant branduolinius pajėgumus.

„Zapad-2025“ taip pat akcentuoja kitą Rusijos ir, ypač, Baltarusijos strateginės komunikacijos bruožą: abi šalys vaizduoja save kaip atsakingas ir pragmatiškas kaimynes, priverstas reaguoti į Vakarų sukeltas grėsmes, rodo SAB analizė.

Šių metų gegužę baltarusių pareigūnai paskelbė, kad pratybos bus atitrauktos toliau nuo Baltarusijos vakarinės sienos ir kad pratybų mastas bus sumažintas. Oficialiai teigiama, kad pratybose Baltarusijoje dalyvaus mažiau nei 13 tūkst. karių.

Be to, Baltarusija sakė, kad, net ir sumažinus pratybų mastą ji kviečia tarptautinius stebėtojus, taip pat ir iš Baltijos šalių. Pasak baltarusių pareigūnų, pagrindinis tikslas yra parodyti norą deeskaluoti įtampą regione.

Tačiau šis pragmatizmo naratyvas buvo greit nukreiptas prieš Baltijos šalis ir Lenkiją. Baltarusių pareigūnai skleidė naratyvus, kad NATO (Baltijos šalys ir Lenkija) naudojasi pratybomis „Zapad-2025“ kaip pretekstu militarizacijai, nepaisydamos Minsko ir Maskvos esą demonstruojamos geros valios sumažinant pratybų apimtį ir perkeliant jas toliau nuo NATO sienų.

SAB vertinimu, labai tikėtina, kad artinantis aktyviajai „Zapad-2025“ fazei Rusijos ir Baltarusijos pareiškimai taps garsesni, intensyvės informacinės kampanijos prieš Latviją ir NATO. Taip pat labai tikėtina, kad rusų ir baltarusių pareigūnai daug dėmesio skirs NATO informacinėje erdvėje skleidžiamiems naratyvams siekdami juos dramatizuoti ir panaudoti savo pačių informacinėms kampanijoms.

Bendrai pratybų keliama grėsmė Latvijai ir NATO laikoma nedidele, nes Rusijos karinis ir politinis dalyvavimas šiose pratybose yra mažesnis nei ankstesniais metais, o Rusijos kariniai ištekliai ir toliau pirmiausia skiriami karui Ukrainoje.

Tuo pačiu metu SAB skatina gyventojus būti budrius ir pranešti valdžios institucijoms apie pasienio zonoje pastebėtus įtartinus dalykus, pavyzdžiui, ryšio sutrikimus.