AFP-BNS

Lenkija pasirinko Švediją statyti naujus povandeninius laivus, siekdama sustiprinti karinio jūrų laivyno pajėgumus, pranešė trečiadienį lenkų gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas (Vladislavas Kosiniakas-Kamišas).

Varšuva stiprina savo karinį jūrų laivyną, atsižvelgdama į beveik ketverius metus trunkančią Rusijos plataus masto invaziją į Ukrainą ir galimą Maskvos karo grėsmę.

„Švedijos pasiūlymas yra vienintelis, kuris atitinka visus karinio jūrų laivyno lūkesčius“, – žurnalistams nurodė Lenkijos gynybos ministras.

Šis sandoris sudarytas pagal Lenkijos iniciatyvą „Orka“, kurios tikslas – pakeisti vienintelį pasenusį sovietinės eros povandeninį laivą trimis naujais, pažangesniais modeliais.

Ministras pridūrė, kad šis Lenkijos susitarimas su Švedija „kuria naują saugumo infrastruktūrą Baltijos jūroje“.

Šiuo metu vienintelis Lenkijos turimas sovietmečio laikų povandeninis laivas reikalauja nuolatinio remonto. Tačiau jį pašalinus iš tarnybos, Lenkijai nebeliktų nė vieno laivo, su kuriuo kariai galėtų treniruotis.

Pagal šią Lenkijos iniciatyvą pirmasis povandeninis laivas šaliai turėtų būti pristatytas 2030 metais.

„Lenkija ir Švedija turi bendrą suvokimą apie Europos saugumo iššūkius“, – socialiniame tinkle „X“ pareiškė Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas (Ulfas Kristersonas).

Jis pridūrė, kad dabar Varšuva ir Stokholmas „reikšmingai gilins savo politinį, gynybos ir pramonės bendradarbiavimą“.

Į šį naujausią Švedijos pasiūlymą taip pat įtraukti A-26 „Blekinge“ klasės povandeniniai laivai, kuriuos šiuo metu gamina gynybos ir saugumo grupė „Saab“.

Taip pat buvo pateiktas planas, kaip išlaikyti lenkų jūreivių įgūdžius, jei vienintelis veikiantis lenkų povandeninis laivas suges nepataisomai iki naujojo laivo pristatymo.

„Saab“ prezidentas Micaelis Johanssonas (Mikaelis Johansonas) spalį naujienų agentūrai PAP sakė, kad švedų projektuojamas povandeninis laivas tiks sekliems Baltijos jūros vandenims, tačiau taip pat gali plaukioti jūrose ir vandenynuose.

Šie povandeniniai laivai taip pat galės leisti sunkias ir lengvas torpedas bei užminuoti jūrą.

Nuo tada, kai 2022-ųjų vasarį Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Lenkija smarkiai padidino savo gynybos pajėgumus.

Pagal kitų metų biudžetą 4,8 proc. Lenkijos bendrojo vidaus produkto (BVP) bus skirta gynybai.