PAP-BNS
Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis (Karolis Navrockis) pirmadienį per Antrojo pasaulinio karo pradžios 86-ųjų metinių minėjimą pareikalavo iš Vokietijos reparacijų už sugriovimus karo metais.
Per ceremoniją Vesterplatės pusiasalyje šalies šiaurėje esančiame Gdanske K. Nawrockis sakė nedviprasmiškai reikalaujantis iš Berlyno karo reparacijų.
Gerų santykių su Vokietija kūrimas, jo teigimu, priklauso nuo reparacijų klausimo išsprendimo.
„Kad kurtume partnerystę, (…) privalome pagaliau išspręsti reparacijų iš Vokietijos valstybės, kurių aš, kaip Lenkijos prezidentas, nedviprasmiškai reikalauju, klausimą“, – sakė jis ir paragino vyriausybę paremti jo poziciją.
Prezidento pareiškimas atkartoja seną dešiniojo sparno partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS), kuri 2015–2023 metais valdė Lenkiją, o dabar yra opozicijoje, siekį.
Atskirai gynybos viceministras Cezary Tomczykas (Cezaris Tomčikas) pirmadienį visuomeniniam Lenkijos radijui sakė turintis vilties, kad kompensacijos klausimai bus „laimingai užbaigti“.
Tačiau jis klausė, kodėl K. Nawrockis „taip pat nesiekia reparacijų iš Rusijos“ ir ką K. Nawrockį prezidento rinkimuose rėmusi PiS padarė dėl reparacijų tuo metu, kai buvo valdžioje.
Užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis (Radoslavas Sikorskis) socialiniame tinkle „X“ parašė: „Vyriausybė mano, kad nors Lenkija moraliai turi teisę į reparacijas dėl vokiečių nusikaltimų per Antrąjį pasaulinį karą, teisiškai šis dalykas, deja, yra beviltiškas. Tačiau mes remsime prezidento iniciatyvas, kad būtų rezultatų.“
Atskirame įraše jis pridūrė: „Tačiau aš suglumęs (dėl to), kodėl nacionalistų pusė nereikalauja reparacijų iš Rusijos, kuri pasisavino kompensaciją, skirtą Lenkijai Potsdame. Įdomu.“
Nacistinė Vokietija užpuolė Lenkiją 1939 metų rugsėjo 1 dieną, įtraukdama pasaulį į didžiausią visų laikų karinį konfliktą, trukusį šešerius metus ir pražudžiusį 70–85 mln. žmonių.
„Užmirštas Holokaustas“
Pirmadienio rytą K. Nawrockis dalyvavo ceremonijose Vesterplatėje, kur įvyko pirmasis vokiečių ir lenkų pajėgų susirėmimas. Nedidelė šiame pusiasalyje dislokuota lenkų įgula įnirtingoms vokiečių atakoms iš sausumos, jūros ir oro priešinosi iki rugsėjo 7-osios.
Pirmadienį po pietų prezidentas atvyko į Veliunį paminėti ten prieš 86 metus vykusių tragiškų įvykių. Ankstyvą 1939 -ųjų rugsėjo 1-osios rytą vokiečių oro pajėgoms ant šio palyginti nedidelio, karinės reikšmės neturinčio Lenkijos miesto numetus beveik 400 bombų, žuvo nuo 1 200 iki 2 000 gyventojų. Prieš karą Veliunyje gyveno maždaug 16 tūkst. gyventojų; miestas buvo vos už 21 km nuo Vokietijos sienos.
„Po 1939 metų rugsėjo 1-osios visi kentėjo ir žinojo, kad taip neturėtų būti, bet jei jie būtų žinoję, kas nutiko Veliunyje, būtų supratę, kad šis karas bus absoliutus, kad juo siekta sunaikinti lenkų tautą ir lenkų dvasią“, – kalbėjo K. Nawrockis.
Cituodamas amerikiečių istoriką Richardą Lukasą (Ričardą Lukasą) prezidentas sakė, jog tai, kas dėjosi vokiečių okupuotoje Lenkijoje, yra užmirštas Holokaustas.
„Tai buvo užmirštas Holokaustas, nes po tų, kas numetė šias bombas, atėjo kiti (…). Jie masiškai žudė lenkų inteligentiją, lenkų kunigus, lenkų mokytojus. Jie norėjo išnaikinti mūsų tautą“, – sakė jis.
Primindamas tragišką Lenkijos istoriją, K. Nawrockis pabrėžė būtinybę šaliai stiprinti savo gynybą.
„Privalome skirti 5 proc. BVP Lenkijos ginkluotosioms pajėgoms; taika bus, kai būsime pasirengę karui“, – vietos gyventojams sakė jis.
Lenkija yra beveik pasiekusi 5 proc. BVP tikslą ir jau 2026-aisiais gali jį pasiekti.
K. Nawrockis sakė, jog iškart po apsilankymo Veliunyje vyks į Jungtines Valstijas, pas „mūsų svarbiausią partnerį“ – prezidentą Donaldą Trumpą (Donaldą Trampą).
