BNS
Varšuva norėtų kartu su Lietuvos pramone kartu vystyti lenkiškų oro gynybos sistemų „Piorun“ pajėgumus, sako Rūdninkų poligone ketvirtadienį viešėjęs Lenkijos gynybos viceministras Cezary Tomczykas (Cezaris Tomčikas).
Dar pernai lapkritį Lietuva, Lenkija, Estija ir Norvegija pasirašė ketinimų protokolą dėl minėtų mobilių trumpojo nuotolio oro gynybos sistemų įsigijimo.
Krašto apsaugos ministerija (KAM) tuomet skelbė, kad Lenkijos gynybos ministerijos ginkluotės agentūra keturių šalių vardu derėsis su „Mesko“ gamykla dėl bendro pirkimo.
Lenkijos viceministras ketvirtadienį pažymėjo, kad su Lietuva diskutuojama ne tik apie „Piorun“ sistemų pirkimą, bet ir bendrą vystymą.
„Lietuva domisi lenkiškų „Piorun“ raketų, kurios tampa mūsų eksporto pavyzdiniu produktu, įsigijimu, tačiau norime jas kurti kartu, jei įmanoma, ir su Lietuvos pramone“, – žurnalistams Rūdninkų poligone sakė C. Tomczykas.
Lietuva šiuo metu turi senesnės versijos Lenkijos gaminamą oro gynybos sistemą „Grom“, taip pat naudoja kitų šalių gamintojų trumpojo nuotolio oro gynybos ginkluotę.
Pagrindiniu vizito tikslu viceministras įvardijo siekį suvienyti Lenkijos ir Baltijos šalių pastangas įgyvendinant su kontromobilumu susijusias Baltijos gynybos linijos ir „Rytų skydo“ iniciatyvas, skirtas NATO ir Europos Sąjungos (ES) išorinės sienos apsaugai.
„Mes esame čia, Lietuvoje, nes norime parodyti, kad šie du projektai, turiu omenyje „Rytų skydą“ ir Baltijos gynybos liniją, yra bendras mūsų visų projektas. Mes galvojame, kaip juos sujungti“, – kalbėjo lenkų gynybos viceministras, pažymėjęs, kad aptarti detales kartu atvyko Lenkijos kariuomenės inžinierių vadas, kiti kariškiai.
C. Tomczykas žurnalistams patvirtino, kad Baltijos šalys kartu su Lenkija ketina teikti bendrą paraišką Europos saugumo veiksmų programai (SAFE).
„Taip, apie tai galvojame. Mes esame po keturių susitikimų praėjusį mėnesį su Tomu (Godliausku, Lietuvos krašto apsaugos viceministru – BNS), taip pat su kolegomis iš Latvijos ir Estijos, ir svarstome siųsti paraišką kaip trys Baltijos valstybės plius Lenkija. Ateityje, žinoma, galvojame ir apie Suomiją“, – sakė Lenkijos gynybos viceministras.
Krašto apsaugos viceministro Tomo Godliausko teigimu, taip pat diskutuojama apie kontrmobilumo projektų finansavimą iš būsimo daugiamečio ES biudžeto.
„Matome, kad prioritetas ne tik paimti lėšas iš Europos „ReARM“, SAFE iniciatyvų, bet ir žvelgti į ilgalaikę Europos Sąjungos finansinę perspektyvą, skiriant dėmesį ir teikiant pirmenybę šiam konkrečiam projektui“, – sakė T. Godliauskas.
Pasak jo, šios galimybės ir kiti gynybos pajėgimai plačiau bus aptarti vėliau Vilniuje vyksiančiame ministrų susitikime.
Kaip rašė BNS, Baltijos gynybos linija – išilgai rytinės NATO sienos kuriama kontrmobilumo priemonių visuma – yra įrašyta į Bendrijos vadinamąją Baltąją knygą ir, eurokomisaro Andriaus Kubiliaus teigimu, išskirta iš kitų galimų didelės apimties projektų.
Tuo metu „Rytų Skydas“ yra Lenkijos iniciatyva sustiprinti šalies sieną su Baltarusija ir Rusija.
