BNS
Lietuva ir Suomija planuoja kitąmet pradėti priešpėstinių minų gamybą savo ir Ukrainos reikmėms, motyvuodamos šį sprendimą Rusijos karine grėsme, trečiadienį naujienų agentūrai „Reuters“ nurodė šių šalių pareigūnai.
Pareigūnai teigė, kad gamyba galėtų prasidėti iškart po to, kai įsigalios pasitraukimas iš Otavos konvencijos – tai įvyksta praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai šalis apie tai praneša Jungtinėms Tautoms (JT).
Pasitraukimas iš konvencijos leidžia šalims įsigyti, gaminti, kaupti, naudoti bei perduoti priešpėstines minas.
Jie nurodė, kad Lietuva ir Suomija planuoja pradėti gaminti prieštankines minas, reaguodamos į Europoje didėjantį susirūpinimą, kad Rusija gali išplėsti savo puolimą už Ukrainos ribų.
Taip pat teigiama, kad šis sprendimas susijęs su naujausiu NATO valstybių narių įsipareigojimu didinti išlaidas gynybai.
„Ketiname išleisti šimtus milijonų eurų ne tik prieštankinėms, bet ir priešpėstinėms minoms. Tai bus didelė suma“, – „Reuters“ nurodė Lietuvos krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa.
Pasak viceministro, planuojama užsakyti dešimtis tūkstančių priešpėstinių minų ar net daugiau.
„Mūsų nacionalinė pramonė bus vienas iš šaltinių. Mūsų pramonė gali jas pagaminti“, – sakė K. Aleksa.
Lietuvos gynybos pramonės asociacijos vadovas Vincas Jurgutis pridūrė, kad pradėjus gamybą Lietuva galės tiekti priešpėstines minas kitoms šalims, įskaitant Ukrainą.
Jam antrino Suomijos parlamento gynybos komiteto pirmininkas Heikki Autto (Heikis Auto).
„Remti Ukrainą yra ne tik teisinga ir mūsų pareiga – tai svarbu ir pačios Suomijos saugumui“, – pareiškė jis.
Rusijos gynybos ministerija kol kas nekomentavo šio Lietuvos ir Suomijos planuojamo žingsnio.
Visos Europos Sąjungos (ES) šalys yra Otavos konvencijos narės, o Kinija, Rusija, Jungtinės Valstijos, Indija ir Pakistanas nėra prie jos prisijungusios.
Kaip skelbė BNS, kovą Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos gynybos ministrai bendrame pareiškime paragino savo šalis iš sutarties pasitraukti, vėliau prie jų prisijungė ir Suomija.
Visos šios penkios valstybės jau pradėjo procedūras, reikalingas pasitraukti iš konvencijos. Seimas galutiniu balsavimu Lietuvos pasitraukimui iš Otavos konvencijos pritarė gegužę.
Suomijos pareigūnai už pasitraukimą iš Otavos konvencijos nubalsavo birželį, o penktadienį suomių prezidentas Alexander’as Stubbas (Aleksandras Stubas) patvirtino šį sprendimą.
