BNS
Lietuva įsigijo pažangių prieštankinių priešdugninių minų ir artilerijos sviedinių, ketvirtadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).
Minų vertė viršija 10 mln. eurų be pridėtinės vertės mokesčio (PVM), jos skirtos kovai su priešo šarvuota technika.
Amunicijos sandėliai taip pat papildyti 155 mm artilerijos sviediniais. Šie trumpesnio nuotolio sviediniai yra skirti naudojimui su savaeigėmis haubicomis PzH 2000. Bendra šios amunicijos vertė – 0,52 mln. eurų be PVM.
„Amunicijos kaupimas – strategiškai svarbus žingsnis stiprinant Lietuvos gynybinius pajėgumus. Privalome užtikrinti, kad Lietuvos kariuomenė visuomet turėtų pakankamai arba net tam tikrą perteklių modernios amunicijos, nes tai – ne šiaip skaičiai popieriuje, o mūsų žmonių saugumo garantas”, – KAM pranešime cituojama ministrė Dovilė Šakalienė.
„Perkame ir kaupiame 155 mm artilerijos sviedinius, modernias prieštankines minas, kurios būtinos norint užtikrinti veiksmingą atgrasymą“, – teigia ji.
Prieštankinės minos ir artilerijos sviediniai įsigyti pasitelkiant NATO paramos ir pirkimų agentūrą (NSPA).
Anot KAM, amunicijos atsargų pildymas yra neatsiejama Lietuvos kariuomenės karinės galios stiprinimo ir modernizacijos dalis, užtikrinanti nacionalinės gynybos pajėgumų stiprinimą.
Ministerijos teigimu, šie įsigijimai yra taip pat svarbūs formuojant Lietuvos kariuomenės pirmąją diviziją, kuriai per artimiausią dešimtmetį numatoma skirti ne mažiau kaip 70 proc. viso kariuomenės modernizacijos biudžeto.
„Amunicija yra vienas iš kertinių kovinio pasirengimo elementų, ji reikalinga ne tik kasdieniam kariniam rengimui, bet ir kaupimui. Plėtojant diviziją, prioritetas teikiamas ne tik kovinėms platformoms, bet ir jų aprūpinimui – ypač amunicija bei kitais materialiniais resursais, būtinais sėkmingam karinių vienetų veikimui tiek taikos, tiek krizės atvejais“, – teigia KAM.
Kaip rašė BNS, Vyriausybė trečiadienį pritarė siūlymui iš skolintų lėšų papildomai skirti 461 mln. eurų avansui už Lietuvos perkamus vokiškiems „Leopard“ tankus.
Lietuva šiemet gynybai planuoja skirti kiek daugiau nei 4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o kitąmet – 5,25 procento.
