BNS

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose pristatytas „Lietuvos Genomo“ projektas, kurio metu ištirta daugiau nei 1,5 tūkst. Lietuvos gyventojų viso genomo, siekiant anksti diagnozuoti genetinės kilmės, onkologines ligas, parinkti efektyviausius vaistus.

Anot sveikatos apsaugos ministrės Marijos Jakubauskienės, šis projektas pradėjo kurti tvarų genominės medicinos tinklą tiek šalyje, tiek įsijungti į Europos Sąjungos tinklines struktūras.

„Europos Sąjungos šalyse buvo sutarta sukaupti milijono pacientų duomenis. Lietuva pagal savo gyventojų skaičių atitinkamai įsipareigojo surinkti 1570 genomų. Džiugu, kad tai yra Lietuvos populiaciją atspindinčių gyventojų duomenys, kurie, be abejonės, yra labai stiprus ir reikšmingas indėlis ir į mokslą, ir į europinį bendrą duomenų erdvės bendradarbiavimo projektą“, – spaudos konferencijos metu pirmadienį kalbėjo M. Jakubauskienė.

„Šis projektas suteikė unikalias galimybes pasitarnauti personalizuotos medicinos ateičiai ir personalizuotos prevencijos ateičiai. Iš tiesų aukščiausi mokslo pasiekimai ir turi tapti kasdienio gyvenimo standartu. Sekoskaitos tyrimai, kurie jau šiandien prisideda prie geresnės ligų diagnostikos ir gydymo, yra vienas pagrindinių žingsnių būtent link personalizuotos medicinos plėtros“, – pridūrė ji.

Projekto metu 1540 pacientų, kuriems buvo atliekamas viso genomo tyrimas, atrinkti iš trijų medicinos įstaigų. Anot Santaros klinikų vadovo Tomo Jovaišos, tikimasi, jog ateityje šis skaičius ženkliai didės.

„Pacientų grupė, kuriai reikėtų tokių tyrimų, ji, be abejo, yra žymiai didesnė negu tik tie pusantro tūkstančio, kurie yra padaryti šiuo momentu, neabejojame, kad tas viso genomo tyrimas – tai yra medicinos ateitis ir tai bus neatsiejama genetinių ligų, vėžio gydymo dalis“, – kalbėjo T. Jovaiša.

Ministrė antrino, jog, siekiant planuoti galimą ligų išsivystymą, ateityje norima nuskaityti kiekvieno naujagimio visą genomą.

„Būtų tikrai graži perspektyva, jog kiekvieno naujagimio genomą galėtume sekvenuoti ir apie kiekvieną gimusį Lietuvos naują vaiką arba kiekvieną Lietuvos gyventoją turėtume sukaupę duomenis. Tas leistų apskritai matyti visą Lietuvos gyventojų, galima sakyti, sveikatos kodą ir žymiai tiksliau planuoti galimą ligų išsivystymą ateityje“, – pridūrė ji.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų vadovas Renaldas Jurkevičius teigė, jog po atliktų tyrimų šiuo metu yra analizuojamos pagrindinės keturios ligų sritys: kardiovaskulinė patologija, nefrologija, vaikų psichosomatiniai susirgimai ir nevaisingumo problema.

„Iš keturių sričių ir atskirų patologijų šiuo metu mes vystome tuos jau konkretaus žmogaus genomo tyrimus, siejant juos su klinikiniais duomenimis. Ir pirmieji duomenys yra būtent vyrų nevaisingumo problemos tyrimai, kai kitais būdais nepavyksta nustatyti, dėl ko vyrai negali turėti vaikų. Tai būtent nuskaitant genomą, bandoma pasakyti, galbūt mes rasime kažkokius genų pakitimus, kurių neįmanoma nustatyti kitais metodais“, – pasakojo R. Jurkevičius.

Anot Nacionalinio vėžio centro direktoriaus Valdo Pečeliūno, šie tyrimai leidžia atverti žymiai daugiau duomenų bei geriau suprasti ir kiekvieno vėžio rūšies prigimtį.

„Viso genomo sekoskaita pasaulyje į praktiką tik šiuo metu pradeda ateidinėti ir tai žymiai platesnis instrumentas, kuris suteikia daugiau galimybių iš karto identifikuoti ir tas mutacijas, kurios lėmė vėžio išsivystymą, taip pat leidžia prognozuoti, kaip žmogus reaguos į vieną ar kitą gydymą ir parinkti patį geriausią gydymą, kas yra labai svarbu“, – teigė centro vadovas.

„Tai tikimės, kad viso genomo sekoskaita onkologijos srityje taps praktika Lietuvoje ir bus kompensuojama iš ligonių kasų. Šiuo metu situacija yra gana gera, bet atėjus visam genomui, tiesiog mūsų galimybės dar geriau pasikeis“, – pridūrė jis.

Santaros klinikų vadovas taip pat pabrėžė, jog tyrimai jau leidžia gaminti ir gydymui efektyviausius vaistus.

„Šią dieną Santaros klinikos jau gamina tokius personalizuotus vaistus, kurie yra taikomi kraujo vėžio gydyme. Tam mums reikia tiek paciento ląstelių, tiek reikia žinoti, kokia yra to paciento, koks tai yra vėžys ir kaip pagaminti vaistą konkrečiam pacientui, to konkretaus paciento konkrečiai ligai“, – sakė jis.

Viso genomo tyrimai šiuo metu dar nėra kompensuojami Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, nuo 2016-ųjų metų Lietuvoje kompensuojama ribota genetinių ligų diagnostika – viso egzomo sekoskaitos tyrimas.