BNS/Augustas Stankevičius
Nuolatinio Vokietijos brigados dislokavimo šalyje siekianti Lietuva turėtų daugiau dėmesio skirti ne diskusijoms, o savo pačios pajėgumų stiprinimui, sako buvęs Jungtinių Amerikos valstijų sausumos pajėgų vadas Europoje Benas Hodgesas (Benas Hodžesas).
„Ar Lietuva daro viską, ką gali, kaip numatyta Vašingtono sutarties 3-jame straipsnyje? Visi žino 5-ąjį straipsnį, tačiau 3-jame straipsnyje sakoma, kad kiekviena šalis yra atsakinga už savo gynybą“ – BNS sakė Vilniuje besilankantis atsargos generolas leitenantas.
„Šį rytą girdėjau tris kalbėtojus, visi labai geri, tačiau nė vienas iš jų nepasakė, kad štai ką mums, lietuviams, reikia daryti. Visi jie kalbėjo apie tai, ko reikia daugiau iš išorės“, – pridūrė jis.
Taip jis kalbėjo penktadienį Seime vykstant tarptautinei konferencijai „Vilniaus saugumo forumas 2023“.
Šiuo metu vyresniuoju patarėju nevyriausybinėje organizacijoje „Human Rights First“ dirbantis atsargos karys pabrėžė, kad Lietuva turi per 100 tūkst. parengtojo rezervo karių, tačiau jų iš esmės netreniruoja.
„Ar Lietuva vykdo pratybas su visais šiais rezervistais? Aš esu beveik tikras, kad ne. Ar Lietuvos visuomenė padarė viską, kad būtų tokia pat atspari kaip suomiai? Aš taip nemanau. Ar Lietuva bendradarbiauja su Lenkija dėl sienų fortifikavimo? Negaliu pasakyti. Nemanau, kad taip“, – svarstė B. Hodgesas.
„Ar lietuviška įranga gali veikti kartu su latvių ir estų įranga? Nemanau, kad taip. Taigi, noriu pasakyti, kad Lietuvos saugumas priklauso ne tik nuo to, ar čia yra vokiečių karių. Tai ir visi kiti dalykai“, – pridūrė jis.
Pasak eksperto, tai politiniai klausimai, į kuriuos turi atsakyti politikai.
Lietuvos aktyvųjį rezervą sudaro apie 27 tūkst. karių, jie reguliariai kviečiami atnaujinti įgūdžių. Tuo metu parengtąjį rezervą sudaro maždaug 106 tūkst. žmonių, kurie karinių įgūdžiu reguliariai atnaujinti nėra kviečiami.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) pernai sutarė dėl komunikato, kuriame teigiama, kad „Vokietija yra pasirengusi vadovauti tvirtai ir kovai paruoštai brigadai Lietuvoje, skirtai atgrasyti ir ginti nuo Rusijos agresijos“.
Vilnius siekia, kad pilnos sudėties Vokietijos brigada Lietuvoje būtų dislokuojama nuolat. Vokietijos pareigūnai viešai kartoja, kad dalis brigados karių bus Lietuvoje, o dalis – gimtinėje, tačiau jie bus pasirengę per dešimt dienų atvykti į Lietuvą esant reikalui.
Anot jų, sprendimas dėl nuolatinio dislokavimo turėtų būti priimtas NATO lygiu.
B. Hodgesas sako palankiai vertinantis tokį sprendimo būdą, nes pajėgų dislokavimas turi būti suderintas su Aljanso gynybos planais.
„Būtų logiška, kad bet kokios čia esančios pajėgos būtų bendros NATO gynybos dalis. – kalbėjo buvęs JAV sausumos pajėgų vadas Europoje. – Tiek iš šiaurės, tiek iš pietų Lietuva turi sąjungininką kaimyną.“
Berlynas taip pat vadovauja 2017 metais Lietuvoje dislokuotam tarptautiniam sąjungininkų batalionui.
