BNS

Gynybos resursų agentūra (GRA) iš britų kompanijos „MSI-Defence Systems Ltd“ (MSI-DS) įsigyja 30 mm pabūklų sistemas „Sea Hawk DS30M“.

Kaip antradienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM), jos skirtos stiprinti Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų laivų apsaugą nuo oro grėsmių, įskaitant bepiločius orlaivius. Pasirašytos pramoninio bendradarbiavimo sutarties vertė – 5,8 mln. eurų.

„Stipriname Karinių jūrų pajėgų laivų apsaugą nuo oro grėsmių. „Sea Hawk DS30M“ sistema naudoja „Airburst“ technologiją ir programuojamus šaudmenis, todėl suteikia papildomų galimybių kovoti su bepiločiais orlaiviais, jų spiečiais ir kitomis oro grėsmėmis“, – pranešime cituojamas ministras Robertas Kaunas.

„Šis susitarimas – ne tik apie ginkluotę, bet ir apie modernių technologijų atnešimą į Lietuvą. Jis apima mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą elektromagnetinės kovos ir stebėjimo sistemų srityse, pabūklų integraciją. Visa tai stiprina Lietuvos gynybinius pajėgumus ir šalies gynybos pramonę“, – teigia jis.

Pasak KAM, pagal pramoninio bendradarbiavimo sutartį Lietuvoje plėtojamos modernios technologinės kompetencijos gynybos srityje. Sistemos įsigyjamos su valdymo sistema, pažangiais sensoriais ir integracija į Karinių jūrų pajėgų laivus.

„Sistemos skirtos laivų taikos meto užduočių vykdymo ir koviniams pajėgumams stiprinti. 30 mm pabūklų sistemos suteikia papildomų galimybių reaguoti į įvairias potencialias grėsmes, įskaitant greitaeigius pakrančių katerius, valtis su sprogmenimis ir teroristinio pobūdžio išpuolius“, – rašoma pranešime.

Kaip rašė BNS, daugėjant dronų incidentų Lietuvoje, KAM rugsėjo pradžioje paskelbė valstybės užsakymą integruotai oro erdvės stebėjimo bei kontrolės sistemai, kuri sujungtų skirtingų institucijų duomenis į bendrą ekosistemą – projektui numatoma skirti apie 5 mln. eurų.

Ministerija nurodo, jog projektas vykdomas trimis etapais – veikiančio bandomojo sprendimo tikimasi jau kitų metų pradžioje.

2027 metais sistema sujungs visus prie jos prijungtus sensorius ir oro gynybos priemones, formuodama bendrą oro situacijos vaizdą, o informacija apie aptiktą objektą bus perduodama atitinkamos teritorijos institucijoms bei kritinės infrastruktūros valdytojams.

Iki 2028 metų sistema turėtų būti sujungta ir su sąjungininkų naudojamomis duomenų perdavimo platformomis.