BNS
Lietuvai įgyvendinus didžiąją dalį ES Miesto nuotekų direktyvos nuostatų – už daugiau nei 70 mln. eurų įrengus nuotekų sistemas miesteliuose su daugiau kaip 2 tūkst. gyventojų, Europos Komisija nutraukė 2017 metais prieš Lietuvą pradėtą teisės pažeidimo procedūrą, pranešė Aplinkos ministerija.
„Europos Komisijos sprendimas nutraukti pažeidimo procedūrą rodo, kad Lietuva padarė reikšmingą pažangą įgyvendindama Miesto nuotekų direktyvos reikalavimus. Tai – bendras savivaldos, vandens tiekėjų ir Aplinkos ministerijos darbo rezultatas, tačiau jau dabar turime ruoštis nuo 2027 metų vidurio įsigaliosiantiems dar griežtesniems reikalavimams“, – pranešime teigė aplinkos viceministrė Akvilė Gargasaitė.
2017 metais EK oficialiai konstatavo, kad Lietuva neužtikrino Kėdainių miesto nuotekų valymo pagal direktyvos reikalavimus, be to, ne visose gyvenvietėse su daugiau kaip 2 tūkst. gyventojų bent 98 proc. nuotekų buvo tvarkoma centralizuotai.
Be to, Lietuva tuomet neturėjo duomenų, kur ir kokios individualios nuotekų sistemos įrengtos ir negalėjo užtikrinti tinkamos jų kontrolės.
Aplinkos ministerija siekdama pašalinti pažeidimą įsteigė Vandentvarkos fondą, iš kurio 56 mln. eurų ES lėšų buvo paskolinta įmonėms naujų vandens ir nuotekų tinklų tiesimui ir gyventojų prijungimui, o dar 15 mln. eurų skirta iš nacionalinių programų.
Nuo 2027 metų liepos įsigaliosiančioje direktyvos naujoje redakcijoje numatyta, kad centralizuota nuotekų sistema turi būti įrengta visose gyvenvietėse su bent 1 tūkst. gyventojų. Be to, bus griežtesni reikalavimai azoto ir fosforo šalinimui iš nuotekų, nauji reikalavimai valyti mikroteršalus pašalinant farmacijos ir kosmetikos medžiagas.
