BNS
Lietuvių kalbos institutas laikosi pozicijos, kad svetimi diakritiniai ženklai lietuviškuose asmens tapatybės dokumentuose keltų pavojų kalbai.
Tokią išvadą Lietuvių kalbos instituto Mokslo taryba patvirtino vasario pabaigoje įvertinusi Seime opozicinės Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovų įregistruotas pataisas, kurios dokumentuose pavardžių rašybą leistų su lotyniško pagrindo abėcėlės diakritiniais rašmenimis.
„Lietuvių kalbos instituto Mokslo taryba nepritaria, kad ne lietuvių tautybės asmenų vardai ir pavardės Lietuvos išduodamuose oficialiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose būtų rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis su tais diakritiniais ženklais, kurių nėra bendrinės lietuvių kalbos abėcėlėje“, – sakoma išvadoje, kurią penktadienį išplatino institutas.
Institutas teigia, kad svetimais diakritiniais rašmenimis būtų destabilizuojamos rašybos, tarties ir kirčiavimo normos, tai „sukeltų pavojų bendrinės lietuvių kalbos sistemai bei vartosenai ir trikdytų sklandžią visų Lietuvos įstaigų, įmonių ir organizacijų komunikaciją“.
Konstitucinis Teismas gruodžio pabaigoje paskelbė, kad įstatyme numatyta galimybė asmens dokumentuose vardus ir pavardes rašyti lotyniško pagrindo rašmenimis be diakritinių ženklų neprieštarauja Konstitucijai, o diakritiniai ženklai būtų galimi, jeigu tokią išvadą pateiktų Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK).
Dabar galiojantis Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymas nustato, kad ne lietuvių tautybės Lietuvos piliečių vardai ir pavardės rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis be diakritinių ženklų.
Kaip nurodė KT, diakritinius ženklus būtų galima įteisinti, jeigu VLKK konstatuotų, jog juos rašant nebūtų keliamas pavojus bendrinei lietuvių kalbai, lietuvių kalbos savitumui, tai derėtų su lietuvių kalbos tradicija.
Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį, kad VLKK nėra pateikusi aiškios pozicijos dėl asmenvardžių rašymo su diakritiniais ženklais.
Galimybę dokumentuose pavardes rašyti su diakritiniais ženklais KT vertino gavęs Vilniaus miesto apylinkės teismo kreipimąsi. Jis nagrinėjo civilinę bylą dėl įpareigojimo pakeisti civilinės būklės akto įrašą taip, kad tam tikro ne lietuvių tautybės Lietuvos piliečio vardas ir pavardė būtų parašyti naudojant lotyniško pagrindo rašmenį su lietuvių kalbos abėcėlėje nesančiu diakritiniu ženklu.
Įteisinti diakritinius ženklus asmenvardžiuose siekia daugiausia Lietuvoje gyvenantys lenkų tautybės asmenys. Jų teigimu, Seimui leidus varduose ir pavardėse naudoti raides „w“, „q“, „x“, dalis Lietuvos gyventojų vis tiek negali susigrąžinti originalios protėvių pavardės, nes jose yra diakritinių ženklų.
