Bienalės kviestinėje parodoje pristatoma šiuolaikinį lietuvių menininkų tapybos paroda „Išplaukęs tapatumas: tarp atpažįstamo atvaizdo ir abstrakcijos“.

Parodą kuruoja menotyrininkas ir medijų menininkas, Vilnius Tech (Vilniaus Gedimino technikos universiteto) profesorius dr. Remigijus Venckus. Organizuoja Kroatijos dailininkų sąjunga (HDLU) ir Všį „Artkomas“ (Olegas Darčanovas).

Parodoje dalyvaujantys menininkai: Eglės Velaniškytės, Virgis Ruseckas, Meda Norbutaitė, Aušra Kleizaitė, Adelė Liepa Kaunaitė, Arvydas Kašauskas, Rimantas Plungė, Rūta Eidukaitytė, Saulius Dastikas, Alonas Štelmanas, Agnė Jonkutė, Mindaugas Juodis, Vladas Mackevičius, Felicija Dudoit, Viktoras Paukštelis, Julija Skudutytė ir Evaldas Jansas, Jolanta Kyzikaitė,

Prof. dr. Remigijus Venckus apie parodos koncepciją: Kintanti ir nevienalytė tikrovė dažnai mus skatina klausinėti ne tik apie ją, bet ir apie save. Deja, vieno atsakymo nėra, mat kasdienė kalba negali visiškai demaskuoti tikrovės ir žmogaus tapatumo. Todėl menininkai bando užpildyti komunikacijos metu atsirandančius prasminius tarpus. Plėtodami savo individualią programą jie tuo pačiu metu formuoja ir tobulina individualią meninę kalbą.

Individuali tikrovės ir savęs pažinimo programa realizuojama per regimų ir įsivaizduojamų pavidalų stebėjimą, figūrų fragmentavimą arba vaizduotės išlaisvinimą abstrakcijoje. Kad ir kiek meninė kalba bebūtų tobulinama, o meno kūrinyje meistriškai dekonstruojamas pasaulis, vis tik tiesos apie tapatumą įminimas lieka gerokai atidėtas į ateitį. Tad menininkui belieka tik steigti laikinąją savąją poziciją neįmenamo ir atidėto, nuolatos kintančio tapatumo atžvilgiu. Kuriančiam žmogui dažnai yra sudėtinga suvokti save kaip vientisą ir su konkrečia aplinka susietą individą. Jį nuolatos atakuoja gamtinė aplinka, technologinė įvairovė, komunikacinis triukšmas, globalų pagreitį įgavę virtualios komunikacijos procesai. Atrodo, kad tikrovė nuolatos juokiasi iš menininko ir paklaidina jį nuosavame suvokimo ir savianalizės labirinte.

Parodoje pristatomi lietuvių menininkai nevienareikšmiškai ir nevienodai reaguoja į tikrovės pokyčius. Nevienodai regi save ar kitą šioje kaitoje. Viso to priežastis – nevienalytė Lietuvos istorija, kintantys ir nuolat perkonstruojami ryšiai su Vakarų ir Rytų kultūromis. Menas tampa savita, kartais net labai asmeniška dramų su savuoju Aš arena. Dėl šios priežasties paroda taip pat yra nevienalytė. Nors tapyba gali būti identifikuojama kaip figūratyvi, dalinai spalvą ir potėpį išlaisvinanti iš vaizduojamojo objekto, arba visiškai abstrakti, tačiau menininkai visada reprezentuoja save ir savo santykį su aplinka (istorine, realia, įsivaizduojama ar net iki galo neidentifikuota).

Plačiau apie parodą galima sužinoti internete: https://www.hdlu.hr/…/7th-biennial-of-painting-and-the…/