BNS/Tie2.lt
Lietuvoje antsvorį ir nutukimą turi daugiau kaip penktadalis moksleivių, tačiau per septynerius metus šis rodiklis sumažėjo.
„Vyresnių mokinių amžiaus grupėje išsiskiria dalis mokinių, kurie turi antsvorį ir jie sudaro beveik 16 procentų“, – antradienį pristatydama duomenis kalbėjo Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Registrų skyriaus vyriausioji specialistė Indrė Židonienė.
Šie duomenys surinkti iš 2022 ir 2023 metų mokinių sveikatos rodiklių, pagal vaiko kūno masės indeksą.
Anot statistikos, 15,5 proc. moksleivių, priklausančių 7–17 metų amžiaus grupei, turi antsvorį, o 6,9 proc. vaikų yra nutukę. Daugumai (65 proc.) moksleivių būdingas normalus svoris, o per mažą turi 12,6 proc. vaikų.
Anot statistikos, vertinant 2–17 metų amžiaus grupės vaikus, pernai ir užpernai 13,4 proc. iš jų turėjo antsvorį, kai 2016–2017 metais šis procentas siekė 15,2.
Pasak Higienos instituto specialistės, gerėjantys rodikliai dėl nutukimo ir antsvorio fiksuojami ir 7–17 metų amžiaus grupėje.
„Gerėjanti tendencija, jog pradėjo didėti skaičius mokinių, kurių svoris yra normalus“, – pridūrė I. Židonienė.
Per septynerius metus didžiausias procentas nutukusių ir antsvorį turinčių vaikų užfiksuotas 2020–2021 metais.
Anot duomenų, per septynerius metus taip pat išaugo per mažą svorį turinčių vaikų.
Tuo metu vaikų gastroenterologas Vaidotas Urbonas kalbėjo matantis, kad nutukimo atvejų tarp vaikų daugėja. Jis taip pat pridūrė manantis, kad kūno masės indekso įvertinimas nėra labai tikslus, priklauso nuo to, kokiomis normomis vadovaujasi gydytojai.
„Tie duomenys gali būti pakitę, jei mes įvertinsime kitais metodais tuos svorio, ūgio matavimus“, – sakė gydytojas.
Daugėja vaikų autizmo atvejų, mažėja besiskiepijančių
Pasak I. Židonienės, praėjusiais mokslo metais 35 proc. vaikų iki 17 metų turėjo sveikus dantis.
„Tai reiškia tie mokiniai neturėjo ėduonies pažeistų dantų, nebuvo plombuotų ir jiems ištrauktų dantų“, – teigė Higienos instituto specialistė.
Anot duomenų, per pastaruosius trejus metus didėja vaikų iki šešerių metų amžiaus sergamumas kvėpavimo sistemos, infekcinės, parazitų sukeltomis ligomis. Tuo metu vyresni moksleiviai iki 17–os dažniausiai serga kvėpavimo sistemos, akių ir virškinimo sistemos ligomis.
Pasak vaikų gastroenterologo V. Urbono, šalies vaikų sveikata panašėja į Skandinavijos valstybių. Vis tik jis pridūrė, kad Lietuva atsilieka fizinio aktyvumo srityje.
Gydytojas išskyrė, kad daugėjo vaikų autizmo atvejų, mažėja besiskiepijančių. Jis kalbėjo tikslių duomenų neturintis.
„Tai sąlygoja, kad atsiranda ligos, kurios buvo išnykusios 20-30 metų ir netgi atsiranda mirties atvejų nuo šitų ligų“, – kalbėjo jis.
V. Urbonas taip pat kalbėjo manantis, kad vaikai praleidžia per daug laiko prie ekranų.
