BNS/Goda Vileikytė

Antros pakopos pensijų fondai Iki 2028 metų į šalies ekonomiką ir gynybos infrastruktūr galėtų investuoti iki 3,6 mlrd. eurų, jei tam būtų sukurtos tinkamos sąlygos, o pensijų kaupimo sistema būtų stabili, sako Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis.

„Tikrai Lietuvoje turime potencialo investicijoms, turime potencialo ekonomikos augimui iš investicijų, kurios yra kaupiamos Lietuvos gyventojų pensijų fonduose, ir matant tą kontekstą, kuriame mes gyvename ir kuris keičiasi taip sparčiai, manome, kad yra svarbu išnaudoti visas galimybes pritraukti lėšas tiek į šalies ekonomiką, tiek į gynybos infrastruktūrą“, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė T. Gudaitis.

„Įsivertinę kontekstą matome, kad Lietuvos pensijų fondai galėtų didinti savo investicijų dalį į Lietuvos ekonomiką, į gynybos infrastruktūrą ir, mūsų skaičiavimais, per artimiausius metus ta suma galėtų didėti 3,6 mlrd. eurų“, – pridūrė jis.

Skatinti pensijų fondus investuoti Lietuvoje ir taip spartinti ekonomikos augimą bei iš to finansuoti gynybą siūlo prezidentas Gitanas Nausėda, o Lietuvos banko (LB) vadovas Gedimino Šimkus išsakė idėją, jog daugiau valstybės įmonių galėtų pritraukti privataus kapitalo parduodamos savo akcijas biržoje, taip padidinant pensijų fondų interesą investuoti Lietuvoje.

Anot T. Gudaičio, tam reikėtų pakeisti galiojantį reglamentavimą bei sukurti tinkamus finansinius instrumentus, kurie užtikrintų pensijų fondų turto investicijų ilgalaikį stabilumą ir patrauklią, palyginti su užsienio rinkose uždirbama grąža. Tokiu atveju būtų galima jau šiemet didinti investicijų Lietuvoje dalį.

„Liberalizavus diversifikavimo taisykles reikėtų sukurti infrastruktūros projektų finansavimo instrumentus, per kuriuos pensijų fondų valdomos investicijos galėtų būti nukreipiamos į planuojamą statyti gynybos infrastruktūrą, tuo pačiu auginant kaupiančiųjų grąžą“, –aiškino T. Gudaitis.

Jis pabrėžė, kad tokioms investicijoms būtinas ir pensijų fondų sistemos stabilumas.

„Visos šios prielaidos, visi šie skaičiavimai, kuriuos atliko asociacija remdamasi Lietuvos banko duomenimis ir viešai prieinamais duomenimis, tikrai yra susijusi su tuo, kad pensijų sistema turi išlikti tvari ir tik tokiu atveju būtų galima investicijų nukreipti į Lietuvą, į tvarius projektus“, – pabrėžė jis.

Asociacijos duomenimis, šiuo metu didžioji dalis Lietuvos pensijų fondų valdomo turto investuojama į užsienio valstybių vertybinius popierius – daugiausia į įmonių akcijas ir jų fondus bei skolos vertybinius popierius.

Lietuvoje šiuo metu investuota beveik 1 mlrd. eurų vertės šio turto: trečdalis – į įmonių akcijas, privataus kapitalo, infrastruktūros ir nekilnojamojo turto fondus, du trečdaliai – į kredito instrumentu: valstybės ir įmonių obligacijas ir kitus aukšto likvidumo instrumentus.

Asociacija prognozuoja, kad pensijų fondų turtas po ketverių metų galėtų pasiekti 14,5 mlrd. eurų, jei būtų užtikrintas sistemos stabilumas.

Vyriausybė Seimo pavasario sesijai ketina teikti pasiūlymus, kaip pertvarkyti antros pakopos pensijų fondus, kuriuose 2024 metų pabaigoje buvo sukaupta apie 9,1 mlrd. eurų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo atsisakyti automatinio gyventojų įtraukimo, valstybės įnašą keisti GPM lengvata, leisti laikinai stabdyti įmokas ar pasitraukti iš kaupimo, taip pat vieną kartą atsiimti iki 25 proc. sukauptų lėšų ar visą nedidelę sumą dar prieš pensiją.

T. Gudaitis anksčiau teigė, kad ministerijos siūlomi pokyčiai yra radikalūs ir griaus esamą pensijų sistemą bei pabrėžė, kad sunaikinus sistemą ateityje pensijoms reikės skirti daugiau biudžeto lėšų, gali tekti kelti mokesčius.