BNS
Lietuvoje dėl vėjuotų orų elektros gamyba praėjusią savaitę išaugo, tačiau šaltesni orai lėmė jos vartojimo augimą, todėl kaina augo 18 proc. iki 116 eurų už megavatvalandę (MWh), skelbia operatorė „Litgrid“.
„Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovas Deividas Šikšnys sako, kad augusioms elektros kainoms įtakos turėjo labai padidėjęs jos vartojimas ir brangus importas.
Anot jo, nors Lietuvoje buvo vėjuota, o vėjo jėgainės per savaitę pagamino palyginti daug elektros, tačiau Europoje vėjo gamyba buvo minimali, dėl to importo srautai iš Šiaurės šalių buvo daug brangesni.
„Taip pat pastaraisiais metais keičiasi Lietuvos šilumos ūkis, jame sparčiai daugėja elektrinių šildymo priemonių. Dėl to šalčiai įprastai reiškia didesnę elektros paklausą ir aukštesnes kainas. Pavyzdžiui šiandien, pirmadienį, elektros vartojimas ryte perkopė dviejų gigavatvalandžių (GWh) ribą – to nebuvo nuo vasario vidurio“, – pranešime teigė D. Šikšnys.
Latvijoje vidutinė „Nord Pool“ biržos kaina lapkričio 17–23 dienomis buvo tokia pati kaip Lietuvoje, o Estijoje – 112 eurų.
„Litgrid“ duomenimis, elektros suvartojimas Lietuvoje per savaitę augo 5 proc. iki 264 GWh, o vietos elektrinės užtikrino 62 proc. suvartojimo. Šalyje buvo pagaminta 163 GWh elektros – 30 proc. daugiau nei prieš savaitę.
Daugiausiai elektros gamino vėjo elektrinės, jų gamyba augo 66 proc. iki 109 GWh. Prie perdavimo tinklo prijungtų šiluminių jėgainių gamyba išliko tokia pati – 23 GWh. Hidroelektrinės pagamino 12 GWh, saulės jėgainės – 6 GWh, o kitos elektrinės gamino 13 GWh.
Praėjusią savaitę vėjo elektrinės gamino 67 proc. Lietuvoje pagamintos elektros, šiluminės jėgainės – 14 proc., hidroelektrinės – 7 proc., saulės elektrinės – 3 proc., o kitos – 8 procentus.
42 proc. šalies elektros poreikio buvo importuota – bendras importo kiekis smuko 12 proc. iki 144 GWh: 72 proc. – iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, iš Latvijos 23 proc., o likę 5 proc. iš Lenkijos.
Eksporto srautai iš Lietuvos augo 40 proc. iki 25 GWh: 69 proc. – į Lenkiją, 28 proc. – į Latviją, o likę 2 proc. – į Švediją.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 56 proc. Lenkijos kryptimi ir 28 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi ir 87 proc. Lietuvos kryptimi.
