BNS
Valstybės valdomos elektros ir dujų perdavimo grupės „Epso-G“ įmonės „Litgrid“ ir „Amber Grid“ pradeda kurti pirmąjį Lietuvoje jungtinį elektros, dujų ir vandenilio tinklų plėtros scenarijų ir pirminius jo projektus 2026–2035 metams – į juos numatoma investuoti apie 2,8 mlrd. eurų.
Bendrovės pradėjo viešą rinkos konsultaciją ir maždaug 100 jos dalyvių jau pristatė preliminarius plėtros projektus bei kviečia iki sausio 21 dienos pateikti savo įžvalgas ir pasiūlymus, pirmadienį pranešė „Litgrid“.
„Vieša konsultacija – plėtros planų rengimo pradžia, kviečianti į tolesnį dialogą su rinka bei galimybė ankstyvoje stadijoje įvertinti lūkesčius, sureaguoti į pastabas ir tokiu būdu turėti rinkos poreikius atitinkančius planus“, – pranešime teigė „Epso-G“ plėtros ir inovacijų vadovas Paulius Butkus.
Anot pranešimo, „Litgrid“ ir „Amber Grid“ iniciatyva rengiamas scenarijus bus pagrindas dešimtmečio plėtros planams rengti.
„Tokį planavimo modelį numato Europos Sąjungos (ES) teisės aktai, skatinantys perėjimą nuo atskirų sektorių prie integruoto visos energetikos sistemos planavimo, siekiant didesnės skirtingų energijos rūšių sąveikos, efektyvesnio išteklių panaudojimo ir nuoseklaus reagavimo į energetikos transformacijos iššūkius“, – rašoma pranešime.
„Litgrid“ duomenimis, elektros poreikis Lietuvoje per dešimtmetį turėtų augti nuo 13,1 teravatvalandės (TWh) iki 47,5 TWh pagal nacionalinį, arba iki 31,3 TWh – pagal lėtesnės transformacijos scenarijų.
Siekiant tam paruošti tinklą 2026–2035 metais planuojama investuoti 205 mln. eurų į sausumos jungties su Lenkija „Harmony Link“ stiprinimą, 420 mln. eurų – į tarpvalstybinių jungčių stiprinimą, 152 mln. eurų – į perdavimo tinklo atsparumo didinimą.
„Amber Grid“ skaičiuoja, jog per dešimtmetį bus santykinai stabilus gamtinių dujų metinis poreikis, kuris abiejuose raidos scenarijuose turėtų svyruoti tarp 15–17 TWh.
„Amber Grid“ komercijos direktorius Justas Černiauskas sako, kad sistemos raidai itin svarbi išlieka galimybė patenkinti momentinį dujų poreikį piko metu ir užtikrinti jų eksportą regioniniu mastu, be to, numatoma aktyvi tinklo dekarbonizacija.
Anot jo, apie 346 mln. eurų numatoma skirti jau esamų magistralinių dujotiekių atstatymui ir perklojimui, Jauniūnų bei Panevėžio kompresorių stočių modernizavimui bei sistemos saugumui ir skaitmenizavimui.
„Amber Grid“ duomenimis, prognozuojamas vandenilio gamybos pajėgumų poreikis 2035 metais yra net 30 proc. didesnis nei numatyta dabar, o lėtesnis scenarijus numato gerokai kuklesnę raidą.
Pasak pranešimo, pagal kurį scenarijų vyks žaliojo vandenilio perdavimo sistemos ir visos rinkos plėtra, priklausys nuo Šiaurės ir Baltijos šalių koridoriaus projekto – planuojama, jog Suomiją, Estiją, Latviją, Lietuvą, Lenkiją ir Vokietiją sujungsiančio koridoriaus statybos galėtų prasidėti 2029 metais.
„Nors investiciniai sprendimai priklausys nuo 2027 metų planuojamų techninių ir ekonominių studijų rezultatų, preliminarus investicijų poreikis vandenilio transportavimo infrastruktūrai Lietuvoje iki 2033 metų siekia apie 1,7 mlrd. eurų“, – pranešime teigė „Amber Grid“ Energetikos transformacijos centro vadovas Danas Janulionis.
