BNS
Praėjusią savaitę dėl perpus smukusios vėjo elektrinių gamybos elektros rinkos kaina Lietuvoje augo, be to, mažėjus vietinei generacijai daugiau energijos importuota bei mažiau eksportuota.
Birželio 1–7 dienomis vidutinė didmeninė elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje augo 42 proc. iki 98 eurų už megavatvalandę (MWh). Latvijoje kaina buvo tokia pati, o Estijoje – 78 eurai, pirmadienį pranešė „Litgrid“.
„Kainų augimą lėmė reikšmingai sumažėjusi vietos generacija“, – pranešime teigė „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovas Deividas Šikšnys.
Pasak jo, daugiausiai elektros praėjusią savaitę gamino saulės elektrinės, tačiau jos nekompensavo mažesnių vėjo jėgainių pajėgumų.
Vietos elektrinės užtikrino 86 proc. poreikio, jos pagamino 198 gigavatvalandes (GWh) elektros – 23 proc. daugiau nei prieš savaitę: saulės elektrinių gamyba augo 5 proc. iki 96 GWh, vėjo – smuko 51 proc. iki 57 GWh.
Šiluminės jėgainės pagamino 20 GWh, hidroelektrinės – 14 GWh, o kitos elektrinės – 11 GWh.
Saulės elektrinės pagamino 49 proc. visos energijos, vėjo – 28 proc., šiluminės – 10 proc., hidroelektrinės – 7 proc., o kitos elektrinės – 6 procentus.
Elektros suvartojimas šalyje per savaitę nekito ir siekė 231 GWh.
Elektros importas augo 40 proc. iki 98 GWh: 52 proc. importuota iš Švedijos per „NordBalt“ jungtį, 38 proc. – iš Latvijos, o likę 10 proc. – iš Lenkijos.
Lietuvos eksportas krito 34 proc. iki 66 GWh: 43 proc. eksporto nukreipta į Latviją, 29 proc. – į Švediją, 28 proc. – į Lenkiją.
„LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojimas siekė 56 proc. Lenkijos kryptimi ir 35 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 17 proc. Švedijos kryptimi ir 43 proc. Lietuvos kryptimi.
