BNS
Praėjusią savaitę dėl sumažėjusios saulės ir vėjo elektrinių gamybos ir aukštų kainų kaimyninėse šalyse elektros kaina Lietuvoje augo daugiau nei keturiais penktadaliais.
Rugpjūčio 17–23 dienomis vidutinė kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje augo 84 proc. iki 124 eurų už megavatvalandę (MWh). Latvijoje kaina buvo tokia pati, Estijoje – 93 eurai, pirmadienį pranešė „Litgrid“.
„Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovas Deividas Šikšnys sako, kad dėl mažos vėjo ir saulės elektrinių gamybos kainos kilo visoje Europoje, o antradienį Lietuvoje ir Latvijoje buvo vienos aukščiausių žemyne.
„Savaitgalį audringi orai padidino vėjo generaciją ir prisidėjo prie mažesnių kainų, tačiau to nepakako kompensuoti savaitės pradžioje susidariusio kainų šuolio, todėl vidutinė savaitės elektros kaina Lietuvoje pakilo“, – pranešime teigė D. Šikšnys.
Elektros poreikis Lietuvoje per savaitę padidėjo 3 proc. ir siekė 242 gigavatvalandes (GWh). Vietos elektrinės užtikrino 84 proc. poreikio, jos pagamino 203 GWh – 15 proc. mažiau nei prieš savaitę: vėjo elektrinių gamyba nepakito ir siekė 105 GWh, saulės – sumažėjo 32 proc. iki 62 GWh. Hidroelektrinės pagamino 11 GWh, šiluminės jėgainės – 14 GWh, o kitos elektrinės – 12 GWh.
Vėjo elektrinės gamino 52 proc. Lietuvoje pagamintos elektros, saulės elektrinės – 30 proc., hidroelektrinės – 5 proc., šiluminės jėgainės – 7 proc., o kitos elektrinės – 6 procentus.
Elektros importas padidėjo 27 proc. ir siekė 84 GWh: 50 proc. importuota iš Švedijos, 40 proc. – iš Latvijos, 10 proc. – iš Lenkijos. Eksportas sumažėjo 21 proc. iki 53 GWh: 43 proc. – į Švediją, 38 proc. – į Lenkiją, o likę 19 proc. – į Latviją.
„LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojimas siekė 60 proc. Lenkijos kryptimi ir 30 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 19 proc. Švedijos kryptimi ir 36 proc. Lietuvos kryptimi.
