BNS

Per artimiausią dešimtmetį planuojama gerokai išplėsti elektros linijų pralaidumus su Latvija, o elektra tarp šalių galės judėti be apribojimų, sakom naujasis „Litgrid“ vadovas Andrius Šemeškevičius.

„Su Latvija nauja linija konstruojama Varduva–Bruocėnai, stipriname savo tinklą ir esamas jungtis rekonstruojame. Bus plečiama, programos yra kelių etapų. Kai pasieksime didžiausią pralaidumą su Latvija, 2035 metais bus užbaigta, turėsime labai dideles jungtis, kurios padėtų ir jūrinius parkus prijungti, galėtume ir elektrą stumdyti praktiškai be apribojimų, kaip Lietuvos viduje“, – interviu „Verslo žinioms“ ketvirtadienį sakė vasarį įmonei pradėjęs vadovauti  A. Šemeškevičius.

Anot jo, pastaruoju metu Latvijoje stebimas elektros perteklius dėl rekordinės hidroelektrinių gamybos, o Lietuvoje formuojasi aukštesnės  kainos dėl mažesnės vėjo gamybos, „Nord Balt“ jungties remonto Švedijos pusėje.

„Kas atsitinka: labai daug elektros importuojame iš Latvijos, tada dalinamės per „Nord Balt“ su Švedija ir dar dalinamės su Lenkija. Tada pradeda kilti Lietuvoje kainos, nes jau tos jungties su Latvija mums nebeužtenka“, – pabrėžė A. Šemeškevičius.

„Praplėtus (jungtis su Latvija – BNS) šita problema išsispręstų, jungties užtektų, latviai turi elektros perteklių ir (…) galėtume vieni kitiems padėti. Tos jungtys labai padėtų ir atsinaujinančių vystymui“, – pridūrė jis.

„Litgrid“ sausį skelbė apie pradėtą 43 mln. eurų (su PVM) vertės oro linijos su Latvija Aizkrauklė–Panevėžys rekonstrukciją.

A. Šemeškevičius taip pat sakė, jog speciali darbo grupė toliau analizuoja galimybes paankstinti sausumos jungties su Lenkija „Harmony Link“ statybų pabaigą. Lietuva turi dirbti sinchroniškai su Lenkija, kur darbų apimtys bus kur kas didesnės.

Kaip rašė BNS, Vyriausybė mano, kad ankstesnis projekto įgyvendinimas suteiktų visam regionui didesnį energetinį saugumą, gilesnę rinkos integraciją ir sudarytų sąlygas spartesnei atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai.

„Litgrid“ kartu su Lenkijos operatore PSE „Harmony Link“ statybą ketina pradėti 2027 metų antrąjį ketvirtį, o pagal susitarimą ji bus įjungta 2030 metais – tuomet elektros prekybos apimtys tarp šalių sieks iki 1,2 tūkst. megavatų (MW) importo ir eksporto kryptimis.

Pasak A. Šemeškevičiaus, išplėtus „LitPol Link“ pajėgumus, linijas į Latviją, taip pat pastačius „Harmony Link“ ir jungtį su Vokietija, Lietuvos tinklai turės du arba tris kartus daugiau vietos prijungti saulės ir vėjo jėgaines.