Pranešimas spaudai
Iki kovo 20 d. VDA galerijoje ARTIFEX (Gaono g. 1, Vilnius) Liudviko Kesmino solo paroda „Full Metal Shell DLC“.
Welcome to: Full Metal Shell DLC.
B: kokia pavadinimo reikšmė?
L: DLC tai downloadable content. Papildomas turinys, išleistas jau sukurtam video žaidimui. Parodos kontekste galėčiau įvardinti DLC, kaip sąvoką, nuo kurios atsispyriau: mano kūrybinio indėlio formatas, jau anksčiau nagrinėtų temų papildinys ar mano bei skaitmeninio pasaulių samplaika.
B: paroda apie video žaidimus?
L: paroda apie populiariąją kultūrą. Tuo pačiu ir apie mano sąveiką su popkultūra – jaučiu, jog ji man padeda išgyventi daug negatyvo šiandienos realybėje. Tai tarsi Escape mygtukas, žvilgsnis per rožinius akinius, savi-hipnozė…
L: …eskapizmas man atrodo kaip natūralus procesas. Galbūt tai metodas pritraukti žiūrovą į galeriją. Tokį žiūrovą, kuriame vis dar gyvas meno elitizmo stereotipas. Noriu šiek tiek atviresne kalbos forma pradėti dialogą tarp kūrėjo ir pasaulio.
B: kas yra tavo vaizduojamasis subjektas? Juk tai vaizduojamoji paroda?
L: taip. Šios skulptūros yra labai statiškos, tačiau pačios, kaip nejudantys ir nekinetiniai objektai, imponuoja veiksmą, judesį bei sekundės sąstingį laike. Turbūt paroda ne vien apie popkultūrą, bet ir apie laiką. Atrodo, kad mano vaizduojamieji subjektai yra aktualūs, tačiau būtent aktualumas juos ir apibrėžia laike. Hatsune Miku jau tampa liūdnu, pasenusiu trendu, o parodoje šmėžuojančiai Lana del Rey norisi pasiūlyti prisėsti ir pailsėti.
B: tavo naudojama skulptūrinė medžiaga kilusi iš ilgalaikių, įamžinimui skirtų materijų grupės, tačiau ji linkusi rūdyti. Atsiveria dar vienas laiko tėkmės elementas.
L: tai ta pati paralelė su popkultūroje egzistuojančiu „galiojimo laiku“. Asmeninio armagedono nuotaika tampa nostalgiška būtimi, kai pradedi atpažinti savosios eros pabaigos ženklus. Man Lana del Rey kūryba apie tai – apie susinaikinimo romantiką.
B: ar yra character creation (avataro kūrimo) momentas?
L: yra, galbūt naratorius ir yra veikėjas. Slidi situacija, kai autorius pats tampa personažu, turinčiu kaip aktorius atsiriboti nuo savo vaidmens, siekiant išlaikyti objektyvumą. Tas veikėjas – filmo režisierius, pagal kurio surinktą komandą galima nuspėti galutinio filmo nuotaiką. Čia žaidžiama su skulptūromis tarsi daiktais – joms dėliojamos rolės, skiriami scenarijai. Galų gale, komandinio darbo principu vienas objektas padeda kitam iškomunikuoti mintį. Viskas veikia tarsi mentalinis koliažas…
L: …šios parodos kontekste visa tai priverčia prisiminti sąvoką Hikikomori. Šį kartą jis sėdi už kompiuterio ekrano.
L: ir jis nėra visiškai atsiskyręs – kuria ryšius per nuorodas.
Disconnected.
Liudvikas Kesminas (g. 1997) – jaunosios kartos menininkas, Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos narys. Autorius savo kūryboje plėtoja žaidimo fenomeną ir jo vietą šiuolaikinio žmogaus gyvenime. Žaidėjo, žiūrovo, dalyvio santykį su taisyklėmis pagrįsta žmogaus sukurta aplinka. Ieškodamas neatitikimų, spragų ar klaidų sistemose, L. Kesminas pasitelkia subjektyvias menines praktikas kaip įrankį kurti vizualines istorijas, jas dažnai pateikiamas erdvinės instaliacijos pavidalu, piešinio, tapybos, skulptūros formatu ar pasitelkdamas rastinių daiktų pritaikymo, pernaudojimo strategijas. Liudvikas baigė šiuolaikinės skulptūros magistrantūros studijų programą Vilniaus dailės akademijoje.
Parodos atidarymas 2026 m. kovo 3 d. 18 val. VDA galerijoje „Artifex“ (Gaono g. 1, Vilnius).
