BNS/Valdas Pryšmantas
JAV investicijų bendrovės „Blackstone“ valdomai grupei „Luminor Holding“ priklausantis bankas „Luminor“ iki rugpjūčio pabaigos į valstybės biudžetą sumokės 7 mln. eurų pirmąjį laikinojo solidarumo mokesčio įnašą. Tuo metu kitos finansų įstaigos kol kas tikslių sumų neįvardija.
„Už antrąjį metų ketvirtį „Luminor“ sumokės beveik 7 mln. eurų solidarumo mokesčio“, – BNS nurodė banko Lietuvoje komunikacijos vadovė Indrė Baltrušaitienė.
Banko grynasis pelnas Baltijos šalyse antrąjį ketvirtį buvo 53,2 mln. eurų (81 proc. daugiau nei prieš metus), o augimą lėmė dėl išaugusių bazinių palūkanų normų smarkiai padidėjusios grynosios palūkanų pajamos.
Avansinį įnašą, kuris skaičiuojamas nuo įstatymo įsiteisėjimo gegužės 16-ąją, bankai turi sumokėti iki rugpjūčio 31 dienos.
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) komunikacijos vadovė Rūta Asadauskaitė ketvirtadienį BNS sakė, kad inspekcija dar negavo nė vieno banko įnašo.
„Swedbank“ atstovas Gytis Verčinskas BNS ketvirtadienį nurodė, kad bankas konkretų įnašą paskaičiuos tik rugpjūčio pabaigoje: „Tikslią sumą turėsime paskaičiavę pačioje mėnesio pabaigoje“.
SEB nekomentuoja, kiek perves solidarumo įnašo.
Lietuvos centrinės kredito unijos administracijos vadovas ir valdybos pirmininkas Mindaugas Vijūnas teigia, kad įvertinus grynąsias palūkanas ir kitas taisykles mokesčio už antrąjį ketvirtį grupei mokėti nereikės.
„Solidarumo mokestis LKU kredito unijų grupei yra taikomas – mes esame šio mokesčio objektas. Vis dėlto įvertinus grynųjų palūkanų pajamų pokyčius ir kitas solidarumo mokesčio taisykles, prievolė jį mokėti šį ketvirtį LKU kredito unijų grupei nebus taikoma“, – komentare BNS teigė M. Vijūnas.
Šiaulių banko Finansų tarnybos vadovas Donatas Savickas rugpjūčio pradžioje sakė, kad šiemet bankas mokesčio gali nemokėti, o kitais metais jis siektų iki 10 mln. eurų.
Mokestis skaičiuojamas nuo grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių vidutines ketverių pastarųjų metų pajamas. Mokestis įvestas šalies bankams šiemet, tikėtina, uždirbsiant virš 1 mlrd. eurų pelno, kuris laikomas netikėtu – jie pelnosi iš Europos Centrinio Banko (ECB) didinamų palūkanų normų.
Valstybė tikisi iš bankų iki kitų metų pabaigos surinkti apie 400 mln. eurų ir papildomus mokesčius ketina panaudoti gynybai ir karinei bei civilinei transporto infrastruktūrai.
