AFP-BNS
NATO sąjungininkai išrinko Nyderlandų ministrą pirmininką Marką Rutte (Marką Riutę) naujuoju Aljanso vadovu, trečiadienį paskelbė organizacija.
„Šiaurės Atlanto Taryba nusprendė paskirti Nyderlandų ministrą pirmininką Marką Rutte naujuoju NATO generaliniu sekretoriumi, pakeisiančiu Jensą Stoltenbergą“, – sakoma 32 valstybes vienijančio Aljanso pareiškime.
57-erių politikos veteranas M. Rutte pakeis dabartinį NATO vadovą Jensą Stoltenbergą, spalio 1 dieną pasibaigus šio kadencijai.
Jo paskyrimas buvo laikomas formalumu, iš varžybų dėl NATO vadovo posto pasitraukus vieninteliam M. Rutte varžovui, Rumunijos prezidentui Klausui Iohannisui (Klausui Johanisui).
M. Rutte perims vadovavimą NATO įtemptu Vakarų sąjungininkėms metu, kai Ukrainoje tęsiasi Rusijos pradėtas karas, o Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) tikisi lapkritį vėl laimėti JAV prezidento rinkimus.
Tvirtai Ukrainą palaikantis M. Rutte, kuris į ši postą ėmė pretenduoti pernai žlugus jo koalicijai, greitai pelnė Jungtinių Valstijų, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Vokietijos paramą.
Tačiau jam teko pasitelkti visus diplomatinius įgūdžius, įgytus per beveik 14 vadovavimo Nyderlandams metų, kad įveiktų Turkijos ir Vengrijos pasipriešinimą.
Balandį apsilankęs Stambule M. Rutte užsitikrino Turkijos paramą, o anksčiau šį mėnesį per Europos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikimą galiausiai pasiekė susitarimą su Vengrijos premjeru Viktoru Orbanu.
Paskutine kliūtimi, siekiant NATO vadovo posto, tapo K. Iohannisas, kurio netikėta kandidatūra sutrikdė sąjungininkus, mat šie tikėjosi, kad pavyks lengvai paskirti M. Rutte naujuoju generaliniu sekretoriumi prieš kitą mėnesį Vašingtone vyksiantį NATO viršūnių susitikimą.
Nuogąstavimai dėl D. Trumpo
M. Rutte turės daug darbo, kai perims vadovavimą iš buvusio Norvegijos premjero J. Stoltenbergo, vadovavusio Aljansui svarbiausiais dešimtmečiais nuo Šaltojo karo pabaigos.
Praėjus vos kelioms savaitėms po naujojo NATO vadovo kadencijos pradžios Jungtinių Valstijų rinkėjai eis prie balsadėžių ir rinksis tarp dabartinio prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) ir D. Trumpo.
Galimybė, kad eksprezidentas grįš į Ovalųjį kabinetą, labai neramina sąjungininkes – jos baiminasi, kad jis gali susilpninti šios supervalstybės, kaip svarbiausio Europos saugumo garanto, vaidmenį.
D. Trumpas nuogąstavimus dar labiau pakurstė per rinkimų kampaniją pareikšdamas, kad skatins Rusiją pulti NATO nares, neskyrusias pakankamai lėšų gynybai.
Kaip ir J. Stoltenbergas, M. Rutte sulaukė pagyrų už diplomatišką bendravimą su D. Trumpu jo pirmosios kadencijos metu.
D. Trumpo išrinkimas gali tapti iššūkiu NATO, bet M. Rutte susidurs ir su kur kas didesne Rusijos prezidento Vladimiro Putino grėsme.
Rusijos invazijai į Ukrainą tęsiantis daugiau nei dvejus metus, Kremliaus pajėgos šiuo metu yra pranašesnės. Atsižvelgiant į tai, NATO vadovui teks svarbus vaidmuo telkiant nuo karo pavargusių Kyjivo rėmėjų pagalbą ir siekiant įtikinti sąjungininkes skirti daugiau lėšų gynybai.
