BNS

Pilietybės įstatymo norma, pagal kurią iš ledo šokėjos Margaritos Drobiazko atimta Lietuvos pilietybė, neprieštarauja Konstitucijai, ketvirtadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT).

Šią bylą pagal Regionų administracinio teismo kreipimąsi KT nagrinėjo rašytine tvarka.

Teismas vertino Pilietybės įstatymo nuostatą, kad Lietuvos pilietybė gali būti atimta iš asmenų, ją gavusių išimties tvarka, jeigu šie savo veiksmais kelia grėsmę Lietuvos saugumo interesams, viešai reiškia palaikymą valstybei, keliančiai grėsmę Lietuvos, kitų Europos Sąjungos valstybių narių, jos sąjungininkų saugumo interesams.

Remdamasis minėta įstatymo nuostata prezidentas Gitanas Nausėda 2023-ųjų rugsėjį atėmė Lietuvos pilietybę iš M. Drobiazko.

Anot KT, Pilietybės įstatymo nuostatomis yra sudarytos prielaidos „realiai ir veiksmingai ginti valstybę kaip bendrą visos visuomenės gėrį nuo valstybei priešiškų veiksmų, galinčių sukelti grėsmę jos saugumui“.

Pasak teismo, priimant šias įstatymo nuostatas, pagrindinis Seimo tikslas buvo esminių nacionalinio saugumo interesų užtikrinimas, tad jos neabejotinai skirtos Konstitucijoje įtvirtintų vertybių apsaugai.

„Taigi, priešingai, nei teigia pareiškėjas, ginčytu teisiniu reguliavimu įstatymų leidėjas siekė teisėto, konstituciškai pagrįsto tikslo“, – teigia KT.

Anot jo, ši įstatymo norma buvo parengta siekiant reaguoti į geopolitinę situaciją, ja buvo siekiama užtikrinti nacionalinio saugumo interesus.

„Nėra pagrindo teigti, kad ši priemonė būtų netinkama ir nebūtina minėtam tikslui pasiekti“, – teigia teismas.

Teismas tai pat nurodė, kad Seimas aiškiai apibrėžė, kada žmogus gali netekti išimties tvarka suteiktos pilietybės dėl veiksmų, susijusių su valstybės saugumu, įvardytos kompetentingos valstybės institucijos, priimančios sprendimus šiuo klausimu.

„Be to, ne bet koks teisinio reguliavimo neaiškumas ar neapibrėžtumas yra pagrindas Konstituciniam Teismui atitinkamą teisinį reguliavimą pripažinti prieštaraujančiu konstituciniam teisinės valstybės principui“, – pareiškė KT.