AFP-BNS

Maskva trečiadienį pareikalavo, kad Kyjivas priimtų Rusijos keliamas sąlygas beveik ketverius metus trunkančiam karui užbaigti ir pažadėjo priešingu atveju tęsti plataus masto invaziją.

JAV tarpininkaujamos derybos yra naujausias derybų etapas diplomatijos sūkuryje, tačiau visomis ankstesnėmis pastangomis nepavyko pasiekti susitarimo dėl Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą, prasidėjusios 2022 metų vasarį.

Rusijos plataus masto invazija tapo kruviniausiu konfliktu Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo, pareikalavusiu dešimčių tūkstančių gyvybių, privertusiu milijonus žmonių palikti savo namus ir nuniokojusiu didelę dalį Ukrainos.

Tačiau Rusijos griežta retorika grasina užgožti bet kokias pažangos galimybes Abu Dabyje. Prieš pat derybas Rusija surengė ne vieną raketų ir dronų ataką prieš Ukrainą, nuniokodama jos energetikos tinklą ir nutraukdama elektros bei šildymo tiekimą esant minusinei temperatūrai.

„Mūsų pozicija yra gerai žinoma“, – trečiadienį žurnalistams pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

„Kol Kyjivo režimas nepriims atitinkamų sprendimų, specialioji karinė operacija tęsis,” – sakė jis, naudodamas Rusijos terminą plataus masto invazijai į Ukrainą apibūdinti.

Antradienį ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusijos smūgiai Ukrainos energetikos sistemai „patvirtina, kad Maskvos požiūris nepasikeitė: jie ir toliau stato ant karo ir Ukrainos sunaikinimo ir rimtai nevertina diplomatijos.“

„Mūsų derybų komandos darbas bus atitinkamai pakoreguotas“, – pareiškė prezidentas, bet išsamesnės informacijos nepateikė.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) pareiškė, kad Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas „ištesėjo savo žodį“ ir savaitę nesmūgiavo Ukrainos sostinei ar kritiniams energetikos objektams.

„Tai daug, žinote, per savaitę mes priimsim bet ką, nes ten tikrai labai šalta“, – antradienį sakė D. Trumpas.

„Noriu, kad jis užbaigtų karą“, – pridūrė D. Trumpas, kalbėdamas apie V. Putiną.

Paklaustas, ar jis nusivylęs, kad Rusijos prezidentas nepratęsė pauzės, jis atsakė: „Norėčiau, kad jis tai padarytų.“

Teritorijos klausimas

Pagrindinė kliūtis derybose dėl konflikto sprendimo yra Rytų Ukrainos teritorijų likimas.

Maskva reikalauja, kad Kyjivas išvestų savo karius iš Donbaso, įskaitant ir smarkiai įtvirtintus miestus, bei gausias gamtinių išteklių atsargas, kaip bet kokio išankstinio susitarimo sąlygą.

Ji taip pat nori tarptautinio pripažinimo, kad invazijos metu užimta žemė priklauso Rusijai.

Kyjivas pareiškė, kad konfliktas turėtų būti įšaldytas palei dabartinę fronto liniją ir atmetė vienašališką pajėgų atitraukimą.

Ukrainos vyriausiasis derybininkas Rustemas Umerovas patvirtino, kad trečiadienį Abu Dabyje prasidėjo trišalės derybos.

Derybose taip pat dalyvauja JAV specialusis pasiuntinys Steve’as Witkoffas (Stivas Vitkofas) bei D. Trumpo žentas Jaredas Kushneris (Džaredas Kušneris).

Tuo tarpu Rusija į šias derybas nusiuntė karinės žvalgybos direktorių Igorį Kostiukovą, kuriam Vakarai taiko sankcijas dėl vaidmens invazijoje į Ukrainą.

Rusija yra okupavusi apie 20 proc. Ukrainos, tačiau Kyjivas vis dar kontroliuoja apie penktadalį Donecko srities.

Naujienų agentūros AFP duomenimis, esamu Rusijos puolimo tempu jos kariuomenei prireiktų dar pusantrų metų, kad galėtų užimti visą Donecko sritį. Tačiau Ukraina tvirtai laikosi savo kontroliuojamose teritorijose šioje srityje.

Ukraina perspėjo, kad teritorijos atidavimas padrąsintų Maskvą ir kad ji nepasirašys susitarimo, kuris nesustabdys Rusijos nuo pakartotinės invazijos.

Rusija taip pat teigia, kad Luhansko, Chersono ir Zaporižios sritys priklauso jai, ir kontroliuoja teritorijų kišenes bent trijuose kituose Ukrainos regionuose rytuose.