BNS
Priklausomai nuo orų sąlygų, potvynio pradžios šiemet galima tikėtis nuo kitos savaitės vidurio, vasario 25–kovo 1 dienų, penktadienį pranešė Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.
Ji pabrėžė, kad nurodytos datos yra preliminarios – situacija nuolat stebima, todėl, esant pokyčiams, laikotarpis bus tikslinamas ir atnaujinamas.
„Vakariniuose rajonuose dėl aukštesnės temperatūros ir didesnio kritulių kiekio sniegas tirps sparčiau. Storas ledas Kuršių mariose ribos nutekėjimą ir ledų pajudėjimą iš Nemuno deltos. Dėl šių priežasčių vandens lygiai gali kilti staigiau, o kai kur pasiekti ir pavojingas reikšmes“, – teigia „Meteo LT“.
Prognozuojama, kad rytinėje Lietuvos dalyje numatomas potvynis bus mažesnis už vidutinį. Šiaurinėje, šiaurės vakarinėje ir vakarinėje Lietuvos dalyse laukiama vidutinio potvynio.
„Taip pat atkreipiame dėmesį, kad ledo sangrūdų susidarymą ir jų vietą prognozuoti sudėtinga, todėl vandens lygio kilimas kai kuriose vietovėse gali būti staigus ir sunkiai iš anksto numatomas“, – nurodė hidrometeorologai.
Gyventojams patariama nelipti ant susigrūdusių ledo lyčių, nestovėti ir neleisti vaikų arti upės kranto ledonešio metu.
Tuo metu Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas socialiniuose tinkluose pranešė, kad artimiausiu metu potvynio pavojus sostinės gyventojams negresia.
Anot jo, pagal ekspertų parengtus modelius, savivaldybė gali pakankamai tiksliai apskaičiuoti, kokie pastatai, kiek gyventojų patenka į galimo potvynio pavojaus zoną. Seniūnijų darbuotojai, vadovaudamiesi parengtu adresų sąrašu, lanko tikslinius objektus ir suteiks konkrečias rekomendacijas ten gyvenantiems žmonėms.
„Tai reiškia, kad visi, kurie galėtų būti tiesiogiai paveikti, bus informuoti asmeniškai ir laiku. Potvynio Vilniuje artimiausiomis dienomis, tikėtina, nebus, tačiau esame pasiruošę užtikrinti laikiną apgyvendinimą tiems, kam jo reikėtų, suteikti būtiniausias priemones, skirti kompensacijas nukentėjusiems, jeigu tai ne draudžiamasis įvykis ir gyventojai yra finansiškai silpnesni“, – feisbuke rašė meras.
Kaip skelbė BNS, penktadienį premjerė Inga Ruginienė sušaukė strateginio lygmens pasitarimą dėl pasirengimo potvynio rizikai. Po jo ministrė pirmininkė sakė, jog esant potvynių rizikoms tarnybos privalo būti pasirengusios jas suvaldyti.
Skelbiama, kad šiuo metu institucijos dirba dviem kryptimis – iš anksto mažina galimus potvynio padarinius, stiprina gyventojų, įmonių ir savivaldybių pasirengimą, kad pasekmės būtų kuo mažesnės.
Taip pat kartu planuoja gelbėjimo darbus potvynio metu – žmonių saugos užtikrinimą, turto apsaugą, evakuaciją, pagalbą ir padarinių šalinimą.
Savo ruožtu Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) penktadienį skelbė, kad svarbiausią informaciją apie pasiruošimą grėsmei gyventojai gali rasti LT72 programėlėje arba tam skirtoje svetainėje.
