AFP-BNS
Pirmadienį naftos kainos smunka žemyn, nes JAV ir Irano tarpusavio atsakomųjų smūgių sustabdymas sustiprino viltis, kad šalys vėl paskelbs apie paliaubas ir atnaujins derybas dėl Hormuzo sąsiaurio atidarymo.
Po 13 dienų trukusių atakų prieš Irano objektus JAV savaitgalį nutraukė ugnį, o JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) pasiuntinys Jungtinėse Tautose pareiškė, kad JAV prezidentas „suteikia deryboms šiek tiek erdvės“.
Savo ruožtu Teheranas pareiškė, kad nutrauks atsakomuosius išpuolius prieš kaimynines šalis regione, leisdamas bent trumpam atnaujinti laivybą Persijos įlankoje.
Šį mėnesį abi šalys atnaujino karo veiksmus po to, kai Iranas užpuolė laivus, plaukiančius per Omano vandenis Hormuzo sąsiauryje, ir taip dar labiau eskalavo konfliktą ir sužlugdė diplomatines pastangas. Tačiau konfliktas vėliau išsiplėtė už šio gyvybiškai svarbaus energetikos koridoriaus ribų po to, kai Irano remiami husių sukilėliai Jemene užpuolė Saudo Arabijos laivus Bab al Mandebo sąsiauryje – svarbiame įplaukimo į Raudonąją jūrą kanale.
Dėl šio konflikto naftos kainos šoktelėjo, o praėjusią savaitę „Brent“ kaina pirmą kartą nuo gegužės vėl viršijo 100 JAV dolerių už barelį. Žinia, kad laivyba Raudonojoje jūroje tęsiasi, penktadienį padėjo pristabdyti kainų augimą.
Tačiau D. Trumpo sprendimas atidėti tolesnius smūgius ir Irano sekmadieniniai pareiškimai, kad pasiekta pažanga derybose su Omanu dėl Hormuzo sąsiaurio valdymo, suteikė labai reikalingą palengvėjimą.
„Brent“ naftos kaina pirmadienį sumažėjo 3,9 proc. iki 92,97 JAV dolerio už barelį, o „West Texas Intermediate“ nafta atpigo 4,3 proc. iki 85,45 JAV dolerio už barelį.
„Atrodo, kad savaitgalį įvykiai Artimuosiuose Rytuose pasisuko teigiama linkme, o tai suteikia šiek tiek sustipriną nuomonę, kad naftos kaina, viršijanti 100 JAV dolerių už barelį, skatina abi puses imtis veiksmų, mažinančių įtampą“, – sakė „National Australia Bank“ atstovė Sally Auld (Selė Old).
Naftos pigimas šiek tiek sumažino nuogąstavimus dėl infliacijos atsinaujinimo ir naujos palūkanų normų didinimo bangos, o tai savo ruožtu paskatino akcijų brangimą daugelyje biržų. Tačiau nerimas dėl dirbtinio intelekto (DI) bumo tvarumo ir klausimai dėl į šį sektorių pumpuojamų milžiniškų sumų toliau kamuoja investuotojus, nes technologijų įmonės patiria didžiausią pardavimo spaudimą.
Seulas pirmadienį vėl pirmauja prarandančiųjų pozicijas sąraše: KOSPI indeksas prarado daugiau nei vieną procentą, o lustų gamybos milžinės „SK hynix“ ir „Samsung“ vėl atsidūrė ugnies linijoje.
Taipėjuje ir Singapūre indeksai taip pat smuko, o Džakarta taip pat patyrė smūgį po netikėto Indonezijos centrinio banko vadovo atsistatydinimo dėl asmeninių priežasčių.
Tuo metu Tokijo biržos indeksas pakilo, nors technologijų įmonės „Advantest“, „Kioxia“ ir „Tokyo Electron“ patyrė didesnį pardavimo spaudimą.
Honkonge, Sidnėjuje, Šanchajuje, Velingtone ir Maniloje indeksai taip pat pakilo.
Investuotojai šią savaitę nekantriai laukia „SK hynix“, „Samsung“ ir Japonijos „Kioxia“, taip pat JAV gigantų „Microsoft“, „Meta“, „Apple“ ir „Amazon“ pelno ataskaitų.
Šią savaitę taip pat laukiama JAV centrinio banko (FED) sprendimo dėl pinigų politikos, atsižvelgiant į naujausią JAV ir Irano konfliktą bei neseniai paskelbtus duomenis, rodančius infliacijos sulėtėjimą.
